Susitikime Briuselyje buvo kalbama apie tai, kad Sarajevas vis dar neatitinka kriterijų, kurie leistų teikti tokį prašymą, tačiau sąlygos bus peržiūrimos.
F.Mogherini teigimu, šis prašymo pateikimas yra gera naujiena ir sąjungai, ir Bosnijai ir Hercegovinai, kuri prieš daugiau nei dvidešimtmetį vykusio karo metu prarado daugiau nei 100 000 gyventojų.
„Tuo metu, kai pati Sąjunga susiduria su iššūkiais, matyti, kad kaimyninė šalis siekia bendro darbo socialinėje, ekonominėje, kultūrinėje, institucinėje erdvėje, siekia atitikti mūsų keliamus standartus, tai mums suteikia atsakomybės jausmą kelyje link Europos Sąjungos progreso“, – teigė diplomatijos vadovė.
Nyderlandų užsienio reikalų ministras Bertas Koendersas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, sakė esąs laimingas, kad „Bosnija sugrįžo į reformų kelią“.
„Labai svarbu išlaikyti teigiamą pagreitį tęsiant reformų įgyvendinimą“, – pareiškė B. Koendersas pabrėždamas, jog ES atidžiai stebės tai, kas turėtų užimti kelerius metus.
Draganas Čovičius, Bosnijos trišalio prezidiumo vadovas sakė, kad jam „labai malonu turėti galimybę pateikti šį prašymą Bosnijos ir Hercegovinos tautų – kroatų, serbų ir bosnių – vardu“.
Susidurdama su „daugybe iššūkių, kurie laukia šalies ateityje“, Bosnija privalo pataisyti savo ekonomiką ir parodyti, kad ji gali būti patikima ES narė, sakė jis.