1995 metų liepą nužudytų vyrų ir berniukų palaikai buvo pašarvoti mieste, kurio vardas tapo 1992–1995 metų Bosnijos karo žiaurumų simboliu. Žaliu audeklu apdengti karstai buvo išrikiuoti prie Srebrenicos memorialo, o milžiniškose kapinėse, kuriose jau ilsisi 6 575 žudynių aukų palaikai, atsirado dar 35 kapai.
Srebrenica buvo JT saugotas musulmonų miestas rytų Bosnijoje, kurį per karą buvo apsiautusios serbų pajėgos. 1995 metų liepą, jau baigiantis karui, jį užėmusios generolo Ratko Mladičiaus vadovaujamos pajėgos išžudė apie 8 tūkst. bosnių musulmonų vyrų ir berniukų. Maždaug 30 tūkst. žmonių buvo išvaryti iš savo namų.
JT pajėgų Nyderlandų taikdariams, kurie buvo dislokuoti Srebrenicai apginti, trūko pajėgų jiems apsaugoti.
„Srebrenica tapo pasauliniu genocido simboliu, perspėjančiu, kad genocidas niekada neturi pasikartoti pasaulyje“, – sakė minėjimo organizacinio komiteto pirmininkas Nerminas Alivukovičius.
Šių žudynių aukų vis dar randama masinėse kapavietės, išsibarsčiusiose po visą Bosniją. Daug palaikų buvo palaidoti dalimis skirtingose kapavietėse, kartais kelių kilometrų atstumu, serbų pajėgoms mėginant paslėpti šį karo nusikaltimą. Ekspertams teko atlikti DNR tyrimus, kad surinktų palaikus iš atskirai rastų kaulų.
Nors tarptautinis teismas paskelbė Srebrenicos žudynes genocidu, serbai niekada nesutiko pripažinti, kad jų pajėgos įvykdė šį sunkiausią nusikaltimą. Trečiadienio renginyje Bosnijos serbų ar Serbijos oficialių delegacijų nebuvo.
„Srebrenicos genocido aukos turi būti minimos ir prisimenamos visame regione. Deja, taip nėra“, – pareiškė minėjime dalyvavusi Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič.
„Kaskart, kai čia atvykstu, man sunku kalbėti, – sakė ji. – Šios antkapių plokštės, šaltame marmure išraižyti vardai, šis gražus kraštovaizdis, visiškai nesiderinantis su čia įvykusia nelaime, liudija, kokie žiaurūs gali būti žmonės, prisotinti propagandos, išankstinių nuostatų, baimės ir neapykantos.“
JT karo nusikaltimų tribunolas skyrė R.Mladičiui įkalinimo iki gyvos galvos bausmę, pripažinęs jį kaltu dėl serbų pajėgų nusikaltimų per karą, kuris nusinešė 100 tūkst. žmonių gyvybių. Nuteistasis apskundė teismo nuosprendį Hagos tribunolui.
