Sūnus neslėpė, kad per sprogimą jam stipriai apdegė kojos. Pažiūrėti maratono ir palaikyti dalyvaujančio draugo kartu ėjo ir jaunesnis jo brolis, kuris įvykių metu dingo.
Per dvi valandas, kuomet nesiliovė skambučiai ir Bostoną apgaubė panika, L.Norden suvokė siaubingą tiesą, kuri amžiams pakeis sūnų ir jos pačios gyvenimą. Kiekvienas iš brolių neteko vienos kojos, jos amputuotos žemiau kelio. Vienas nuvežtas į BIDMC, kitas į Brigamo ir moterų ligoninę.
„Net baisiausiuose košmaruose neįsivaizdavau, kad kada nors taip nutiks“, – sakė L.Norden, pirmadienio vakarą ligoninėje sėdėdama ant suolelio. Pažvelgusi į savo kojas, ji pastebėjo, kad apsimovė skirtingas kojines, mat skubėdama iš namų per ašaras nematė kelio.
„Mane pykina. Manau, kad galiu apalpti“, – neslėpė moteris.
L.Norden vis dar laukė, kada galės pamatyti sūnus, nes gydytojai vis dar neleido jų lankyti. Abu jie baigė Sounamo aukštąją mokyklą ir neseniai neteko darbo. Broliai dengdavo stogus. Vyriausiasis, 33 metų, gyvena Souname, o jaunesnysis – Veikfilde, kur ir mama. Abu broliai itin mėgsta žvejoti.
L.Norden nenorėjo viešinti sūnų vardų nepasitarusi su jais. Tuo metu, kai bandė suvokti, kas įvyko dviem vyriausiems vaikams, ji buvo apsupta šeimos, sesers ir svainio, taip pat sūnų draugo Mike’o Jeffersono, kurio pasirodymo maratone jie ir ėjo stebėti.
M.Jeffersonas dirba gaisrininku, su L.Norden sūnumis jis baigė tą pačią aukštąją mokyklą. Jis vis purtė galvą, negalėdamas įsisąmoninti siurrealistinių dienos įvykių. Kuomet išvydo varžybų rengėjus, stabdančius bėgikus, M.Jeffersonas jau buvo visai ne toli finišo linijos. Tuomet jis dar nežinojo, kad sprogimas sužeidė du jo bičiulius.
„Iki finišo linijos tebuvo likęs ketvirtis mylios“, – prisiminė M.Jeffersonas.
Visų mintys buvo ir su jauniausio sūnaus drauge, kuri taip pat patyrė traumų ir nudegimų. Mergina paguldyta į Tufts medicinos centrą.
L.Norden kaupėsi momentui, kuomet galės pamatyti savo sūnus. Ji pasakojo, kad jie stovėjo šalia aštuonmečio berniuko, kurį sprogimas pražudė. Kuomet iš ligoninės išėjo FTB pareigūnai, apklausę pacientus ir šeimų narius, L.Norden galva nusviro ant svainio peties.
Giminaitis moteriai padavė vaistų, kurių ji paprašė nupirkti artimiausioje vaistinėje. „Ačiū“, – pasakė ji, rankomis uždengdama savo veidą.