Buvęs Pentagono pareigūnas Rogeris Pardo-Maueris laikraštyje „Financial Times“ rašo, kad už Rusijos branduolinių grasinimų gali slypėti pasiruošimas elektromagnetinio ginklo smūgio operacijai.
Anot jo, EMP smūgį galėtų sukelti mažos galios branduolinis sprogimas kosmose. Sprogimo metu susidaro elektromagnetinis impulsas, kuris gali išvesti iš rikiuotės elektros įrangą.
Jungtinės Karalystės Karališkojo jungtinio ginkluotės instituto analitinio centro vyresnysis tyrėjas Justinas Bronkas teigia, kad Rusija taip pat yra sukūrusi EMP kovines galvutes be branduolinio užtaiso, kurios naudojamos kai kuriuose specialiuosiuose daliniuose ir gali būti pristatomos hipergarsinėmis „Cirkon“ raketomis.
Eksperto teigimu, tokių ginklų panaudojimas nebūtų laikomas dideliu eskalavimu, todėl nekelia tiesioginio Rusijos ir Vakarų susidūrimo pavojaus. Šiais metais Rusijos valstybinė žiniasklaida teigė, kad nebranduolinių EMP kovinių galvučių veikimo nuotolis siekia iki 10 km.
Tuo pat metu „The Times“ apklausti ekspertai teigė, kad branduolinių ginklų panaudojimas per elektromagnetinį smūgį, nepaisant to, kad nebūtų didelių aukų, būtų vertinamas kaip konflikto eskalavimas. To pasekmė galėtų būti tikras branduolinis smūgis. Vakarų šalių reakcija tokiu atveju būtų sunkiai nuspėjama, todėl Kremlius gali prarasti situacijos kontrolę. Toks smūgis tikriausiai galėtų sukelti NATO atsaką, jei jis paveiktų Ukrainos kaimyninių šalių infrastruktūrą.
Spalio mėnesį per masinius apšaudymus Rusija bandė sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą sparnuotosiomis raketomis ir dronais kamikadzėmis. EMP smūgis galėtų padaryti tą patį ir daug didesniu mastu.
„Rusija jau bandė nuniokoti Ukrainą prieš žiemą, todėl neatmetu galimybės, kad EMP smūgis gali būti išdegintos žemės strategijos dalis“, – sakė karo analitikas ir buvęs branduolinės artilerijos karininkas Francis Tusa.
Kaip savo skiltyje rašo R.Pardo-Maueris, Rusijos branduolinės grėsmės iš tiesų gali būti susijusios būtent su elektromagnetinių impulsų naudojimu. Jis pažymi, kad taktinių branduolinių ginklų panaudojimas mūšio lauke vargu ar suteiktų pranašumą Rusijos kariuomenei, o elektromagnetinis smūgis galėtų paveikti didžiąją dalį Ukrainos infrastruktūros. Tiesa, elektromagnetinis smūgis taip pat neišvengiamai paveiktų ir Ukrainoje kariaujančią Rusijos kariuomenę, nes ji liktų be ryšio ir būtų sugadinta jos elektronika, rašo ekspertas.
R.Pardo-Maueris priduria, kad dauguma Ukrainai tiekiamos karinės įrangos turi tam tikrą apsaugą nuo elektromagnetinio impulso, tačiau toks smūgis greičiausiai sunaikintų Vakarų informacinių sistemų pranašumą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios kelis kartus užsiminė, kad Rusija konflikte Ukrainoje gali panaudoti branduolinius ginklus. Rugsėjo mėnesį jis sakė, kad „neblefuoja“, kai kalbėjo apie galimybę panaudoti „visas turimas priemones“. Spalio mėnesį Rusijos prezidentas ir Gynybos ministerijos vadovybė pradėjo teigti, kad Ukraina neva ruošiasi susprogdinti „nešvarią“ bombą.
Vakarų žvalgyba iki šiol nepastebėjo jokių realių Maskvos pasirengimo branduoliniam smūgiui ženklų.
