Nuo ko nukreipti dėmesį bando branduoliniais ginklais mojuojantis V.Putinas?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį paskelbė, kad planuoja dislokuoti taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje, kaimyninėje šalyje, iš kurios jis surengė dalį 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą.

Pasak Rusijos vadovo, jis su autokratiniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka sutarė, kaip tą padaryti „nepažeidžiant mūsų tarptautinių susitarimų dėl branduolinio ginklo neplatinimo“.

Aštria leksika V.Putino ir Rusijos invazijos Ukrainoje atžvilgiu pasižymintis Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad tai tik įrodymas, jog Baltarusija tapo Kremliaus „branduoline įkaite“.

V.Putinas turi daug problemų. Rusijos pajėgos bombarduoja Ukrainos miestus iš oro, tačiau jų antžeminis karas nedaro didelės pažangos.

Kai Rusijos prezidentas pavartoja žodį „branduolinis“, pasaulis atkreipia dėmesį, pažymėjo CNN žurnalistė Jill Dougherty, ir tai, jos nuomone, yra pagrindinė priežastis, kodėl jis tai pasakė.

J.Dougherty pastebėjo, kad bet kokia V.Putino retorika turi būti vertinama atidžiai ir tikrinama konteksto ribose.

Tačiau ginklai, kuriuos V.Putinas pareiškė planuojantis perkelti į Baltarusiją, nėra strateginiai branduoliniai ginklai, tos milžiniškos tarpžemyninės balistinės raketos, kurios, jei būtų paleistos, galėtų užbaigti gyvybę Žemėje, rašė CNN.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas, Aliaksandras Lukašenka

Taktiniai branduoliniai ginklai yra mažesni, bet galingi ir gali būti naudojami mūšio lauke. Pastaruosius metus V.Putinas grasina branduolinio karo galimybe, grasinimai ypač sustiprėja, kai jo karinė operacija Ukrainoje žlunga.

Tai galėtų padėti paaiškinti V.Putino pranešimo kontekstą. Šiuo metu jis turi daug problemų. Pirma, Rusijos pajėgos bombarduoja Ukrainos miestus iš oro, tačiau jų antžeminis karas nedaro didelės pažangos.

Antra, be kelių naujų prekybos susitarimų su Kinija, V.Putinas iš aukščiausiojo lygio susitikimo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu daug naudos negavo: Rusija tiesiog tapo jaunesniąja Kinijos partnere.

Negana to, Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotas V.Putino arešto orderis tik dar labiau izoliuoja ir taip į kampą įspraustą Rusijos prezidentą.

Dėl sprendimo dislokuoti branduolinius ginklus Baltarusijoje Rusijos vadovas, kaip visada, kaltina Vakarus, sakydamas, kad jį priėmė reaguodamas į tai, kad Jungtinė Karalystė paskelbė perduosianti Ukrainai prieštankinę amuniciją, kurios sudėtyje yra nusodrinto urano.

V.Putinas tai vadina eskalacija, nors JK aukščiausio rango pareigūnai tai neigia, teigdami, kad ši amunicija naudojama tik įprastiniais tikslais.

Paties Rusijos lyderio teigimu, Rusija jau stato taktinių branduolinių užtaisų saugyklą, kuri bus parengta iki liepos mėnesio. Jis nenurodė konkrečios datos, kada turėtų būti atgabenti taktiniai ginklai.

Be to, jis pažymėjo, kad Rusija jau turi 10 lėktuvų, galinčių nešti branduolinius ginklus, taip pat kelias trumpojo nuotolio raketų sistemas „Iskander“, kurios gali paleisti branduolinius ginklus.

Svarbu tai, kad Rusijos vadovas sakė, jog neperduos taktinių branduolinių ginklų kontrolės Baltarusijos prezidentui A.Lukašenkai, kuris jau seniai prašo šių ginklų.

Pastovi ginklų priežiūra Baltarusijoje tik dar labiau įtvirtintų V.Putino galią daryti įtaką ir kontroliuoti A.Lukašenką.

Dviem buvusiems JAV diplomatams, su kuriais kalbėjosi CNN žurnalistė Jill Dougherty, tai pasirodė keista.

Jie pabrėžė, kad A.Lukašenka 1994 m. pasirašė susitarimą atsisakyti strateginių branduolinių ginklų, kuriuos Baltarusija dar turėjo Šaltojo karo pabaigoje.

Vienas iš diplomatų atkreipė dėmesį į tai, kad ginklus turėtų prižiūrėti Rusijos pajėgos, kurios būtų nuolat dislokuotos Baltarusijos teritorijoje, o tai rodo, kad A.Lukašenka būtų dar labiau kontroliuojamas V.Putino.

Tuo tarpu, panašu, kad JAV prezidento Joe Bideno administracijos dar vienas V.Putino pareiškimas branduoline tematika nesutrikdė.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson teigė, kad JAV stebi V.Putino pareiškimo pasekmes, tačiau pridūrė, kad nemato jokios priežasties „koreguoti savo strateginę branduolinę poziciją ir jokių požymių, kad Rusija ruošiasi panaudoti branduolinį ginklą“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Baltarusijos prezidentu pasiskelbęs Aliaksandras Lukašenka

„Mes ir toliau esame įsipareigoję užtikrinti kolektyvinę NATO aljanso gynybą“, – pridūrė ji.

Ir vis dėlto Rusijos taktinių branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusiją priartina juos ne tik prie Ukrainos, bet ir prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos – visų NATO sąjungininkių.

Tai didina grėsmės lygį Europoje, o toks ir buvo V.Putino siekis, pažymėjo J.Dougherty.