Kampanijoje prieš spalio mėnesio pergalę rinkimuose, kai įveikė kraštutinių dešiniųjų klimato kaitos skeptiką Jairą Bolsonaro, L.I.Lula da Silva pažadėjo iki 2030 metų sustabdyti miškų kirtimą.
Amazonės atogrąžų miškai nukentėjo per ketverius J.Bolsonaro prezidentavimo metus, kai buvęs kariuomenės kapitonas ne kartą priėmė žemės ūkiui ir kasybai miškuose palankius įstatymus šios itin svarbios ekosistemos sąskaita. Siekiant sulėtinti klimato kaitą, labai svarbu mažinti miškų kirtimą.
„2023 metais sausio 16 dieną pradėtos dislokuoti inspektavimo operacijų grupės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Brazilijos aplinkosaugos agentūra „Ibama“.
Valdant J.Bolsonaro vidutinis Amazonės miškų kirtimas išaugo 75,5 proc., palyginti su ankstesniu dešimtmečiu.
„Nuo pat pereinamojo laikotarpio pradžios federalinės vyriausybės sudaryta aplinkosaugos grupė dirbo, kad parengtų planą, galintį pakeisti pastaraisiais mėnesiais stebėtą miškų kirtimo tempą“, – pridūrė „Ibama“.
L.I.Lula da Silva trečiadienį televizijos kanalui „Globo News“ sakė, kad nori įsteigti federalinę policijos įstaigą, kuri „veiktų su didesne jėga“, kad apsaugotų atogrąžų miškus.
Jis taip pat sakė, kad norėtų surengti susitikimą su kitomis Pietų Amerikos šalimis, su kuriomis Amazonija ribojasi, ir aptarti žemyno apsaugos politiką.
L.I.Lula da Silva pažadėjo, kad kovos su miškų kirtimu „bet kokiomis priemonėmis“, ir pridūrė: „Man prireiks ginkluotųjų ir federalinės policijos pajėgų“.
Nuo sausio 1 dienos, kai pradėjo eiti prezidento pareigas, L.I.Lula da Silva pasirašė keletą dekretų, susijusių su Amazonės apsauga.
Jis taip pat atnaujino Amazonės apsaugos fondą, kuris nuo 2019 metų buvo įšaldytas dėl nesutarimų tarp J.Bolsonaro vyriausybės ir pagrindinių šalių donorių dėl to, kaip išleisti pinigus.
L.I.Lula da Silva atšaukė J.Bolsonaro dekretą, kuriuo buvo leista eksploatuoti kasyklas čiabuvių teritorijose ir saugomose zonose.
