Demonstracijas sukėlė nuogąstavimai, kad kraštutinių dešiniųjų lyderis, atsiliekantis viešosios nuomonės apklausose, negerbs spalį vyksiančio balsavimo rezultatų, atsižvelgiant į jo nuolatinius bandymus kvestionuoti Brazilijos rinkimų sistemą.
„Po 200 nepriklausomybės metų Brazilijoje turėtume galvoti apie savo ateitį... Tačiau mes telkiame dėmesį į pastangas užkirsti kelią regresui“, – San Paulo universiteto rektorius Carlosas Gilberto Carlotti jaunesnysis sakė šimtams susirinkusių mokslininkų, verslo ir profesinių sąjungų lyderių bei pilietinės visuomenės narių.
Tuo metu už universiteto miestelio ribų tūkstančiai žmonių laikė plakatus, smerkiančius J.Bolsonaro ir skelbiančius: „Gerbk balsavimą, gerbk žmones.“
Kai kurie buvo apsirengę kaip elektroninės balsavimo mašinos, kurių naudojimas, J.Bolsonaro teigimu, palengvina sukčiavimą.
„Mūsų prezidentas jau leido aiškiai suprasti, kad padarys viską, kas įmanoma, kad užkirstų kelią rinkimams“, – naujienų agentūrai AFP sakė 62 metų architektė Sabrina Cunha.
„Priklausiau studentų judėjimui karinės diktatūros laikais [1964–1985 metais], žinau, kas mūsų laukia“, – pridūrė ji.
Per renginį universitete buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame Brazilijos menininkai skaito peticiją „demokratinei teisės viršenybei ginti“.
Prieš kelias savaites internete paskelbtą dokumentą pasirašė jau daugiau nei 900 tūkst. žmonių.
„Gyvename didelio pavojaus demokratiniam normalumui, pavojaus institucijoms, insinuacijų dėl rinkimų rezultatų nesilaikymo akimirką“, – rašoma tekste.
Demonstracijos taip pat buvo planuojamos Rio de Žaneire ir Brazilijoje.
Rinkėjai Brazilijoje savo balsus atiduoda elektroniniu būdu balsavimo punktuose.
Tačiau J. Bolsonaro jau ilgą laiką pasisako už tai, kad kiekvienas atiduotas balsas būtų atspausdinamas popieriuje, teigdamas, kad kad nesant popierinių duomenų atsiranda galimybių sukčiauti.
Vis dėlto jis nepateikė jokių sukčiavimo įrodymų, o Aukščiausiasis rinkimų teismas tvirtina, kad sistema yra sąžininga ir skaidri.
Praėjusį mėnesį prezidentas pakartojo savo teiginius per susitikimą su užsienio šalių ambasadoriais. JAV ambasada vėliau pareiškė, kad Brazilijos rinkimų sistema yra „pavyzdys pasauliui“.
Atsižvelgdami į J.Bolsonaro retoriką, kai kurie analitikai nuogąstauja, kad jis gali atsisakyti pripažinti pralaimėjimą – kaip jo buvęs kolega Amerikoje Donaldas Trumpas. Pastarojo šalininkai pernai šturmavo JAV Kapitolijų, D.Trumpui pralaimėjus 2020 metų rinkimus Joe Bidenui.
Kelios Brazilijos verslo asociacijos, tokios kaip kaip Brazilijos bankų federacija (FEBRABAN) ir San Paulo valstijos pramonės federacija (FIESP), taip pat paskelbė viešus laiškus, kuriuose reiškiamas susirūpinimas dėl padėties šalyje.
Tai vertinama kaip nesėkmė J.Bolsonaro, kuris per 2018 metų rinkimus sulaukė didelio verslo sektoriaus palaikymo.
Naujausios, liepos 28-ąją paskelbtos instituto „Datafolha“ visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, J.Bolsonaro 18 procentinių punktų atsilieka nuo buvusio kairiųjų prezidento Luizo Inacio Lula da Silvos, laikomo favoritu laimėti rinkimus.
