Brazilijos ir Venesuelos prezidentai skelbia naują dvišalių ryšių erą

Brazilijos ir Venesuelos diplomatiniai santykiai buvo nutrūkę Brazilijoje valdant ankstesniam, kraštutinių dešiniųjų prezidentui Jairui Bolsonaro.

N.Maduro, kuris dėl jo socialistų vyriausybės vykdomų žmogaus teisių pažeidimų daug kur yra nepageidaujamas, Brazilijoje prie prezidentūros rūmų buvo pasitiktas su garbės sargyba ir sulaukė kairiųjų veterano L.I.Lulos da Silvos apkabinimo.

„Venesuela visuomet būdavo ypatinga Brazilijos partnerė, bet dėl politinės situacijos ir padarytų klaidų prezidentas Maduro aštuonerius metus nebuvo atvykęs į Braziliją“, – spaudos konferencijoje sakė L.I.Lula da Silva.

Brazilija santykius su N.Maduro vyriausybe nutraukė po suklastotais vadinamų 2018 metų Venesuelos rinkimų, prisidėdama prie JAV ir dar maždaug 50 valstybių, Venesuelos laikinuoju prezidentu pripažinusių opozicijos lyderį Juaną Guaido.

Sausį dirbti pradėjęs L.I.Lula da Silva, keisdamas J.Bolsonaro laikų užsienio politiką, atkūrė santykius su N.Maduro vyriausybe.

L.I.Lula da Silva, kuris pakvietė N.Maduro į Pietų Amerikos lyderių susitikimą, antradienį vyksiantį sostinėje Brazilijoje, jo vizitą pavadino jo sugrįžimo pradžia.

N.Maduro savo ruožtu gyrė naują dvišalių santykių erą. „Brazilija ir Venesuela privalo būti vieningos, nuo šiol ir visada“, – sakė jis.

Jo vizitą kritikavo L.I.Lulos da Silvos oponentai.

„Brazilija grįžta prie Pietų Amerikos diktatorių priėmimo su valstybinėmis iškilmėmis“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė opozicijos senatorius Sergio Moro.

Anksčiau 2003–2010 metais Brazilijai vadovavęs L. I. Lula da Silva palaikė glaudžius santykius su N. Maduro pirmtaku ir mentoriumi Hugo Chavezu (Hugu Čavesu).

Sugrįžęs į valdžią L. I. Lula da Silva pažadėjo siekti draugiškų santykių su visomis šalimis, tačiau Vakaruose kartais sulaukia kritikos dėl to, kas vadinama pernelyg dideliu draugiškumu Rusijai ir Kinijai, ir nepritarimu JAV bei Europos paramai Ukrainai.