Brazilijos prezidentės apkaltos procesas kursto neramumus valdžioje ir visuomenėje

Brazilijos parlamento žemesnieji Atstovų Rūmai antrąkart per ketvirtį šimtmečio nubalsavo, kad būtų pradėta demokratiškai išrinkto lyderio apkalta, suduodami itin skaudų smūį prezidentei Dilmai Rousseff, kurios kairioji Darbininkų partija atėjo į valdžią prieš 13 metų, žadėdama pagerinti gyvenimą neturtingiesiems.
Protestuotojai Brazilijoje
Protestuotojai Brazilijoje / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Sekmadienio vakarą deputatai pritarė prezidentė apkaltai 367 balsais prieš 137, nors būtų pakakę 342 balsų, kad šis svarstymas būtų perkeltas į Senatą.

Per šešias valandas trukusį balsavimą salėje tvyrojo cirką primenanti atmosfera. Deputatai su Brazilijos vėliavos spalvų pelerinomis ir raudonomis juostomis, braudamiesi pro minią prie mikrofono pareikšti savo balso, stumdėsi, šaipėsi, šaukė, skandavo ir darėsi asmenukes.

Apkaltos šalininkai šaukėsi Dievo, šeimos ir Brazilijos savo balsams paremti ir dažnas sakė, kad apkalta padės padaryti galą šalyje išsikerojusiai korupcijai.

„Noriu, kad rytojus būtų nauja diena šiai šaliai, nauja vilties diena, – sakė Odelmo Leao iš Pažangos partijos. – Dieve, laimink. Mano balsas yra „taip“.

D.Rousseff šalininkai sakė, kad tai yra smūgis neturtingiesiems, kurių maždaug 30 milijonų buvo ištraukti iš skurdo, iš dalies – dėl populiarių Darbininkų partijos turto perskirstymo programų.

„Tai perversmas prieš neturtinguosius, perversmas prieš socialines programas“, – sakė Darbininkų partijos deputatas Patrusas Ananias.

Jeigu Kongreso aukštesnieji rūmai nuspręstų, kad D.Rousseff turi būti teisiama, jos įgaliojimai būtų įšaldyti ir perduoti viceprezidentui Micheliui Temeriui. Tiksli Senato balsavimo data dar nežinoma, bet daugelis prognozuoja, kad jis įvyks gegužės viduryje.

Balsavimo Atstovų Rūmuose rezultatai nudžiugino daugelį brazilų, kurie laiko D.Rousseff atsakingą už visokiausias negandas – pradedant niokojančia recesija, baigiant dideliais mokesčiais ir prastu viešojo sektoriaus darbu. Tačiau nemaža visuomenės dalis buvo smarkiai nuvilta – daug žmonių šią padėtį vadino žlugdančia demokratiją ir keliančia nerimą.

„Džiaugiuosi, nes manau, kad Dilma turi pasitraukti, bet man taip pat liūdna, kad buvo iki to prieita, ir išties neramu, kad kitas prezidentas gali būti dar blogesnis“, – sakė 52 metų Patricia Santos, smulkios verslo įmonės savininkė, kuri buvo tarp beveik 60 tūkst. apkaltos šalininkų ir priešininkų, susirinkusių Kongreso rūmų.

„Man baugu net pagalvoti, kas mūsų laukia toliau“, – pridūrė ji.

Robertas Silva, kuris rinko tuščias skardines per apkaltos šalininkų mitingą priešais Kongresą, sakė nemanantis, jog už Kogreso sienų vykstantys dalykai labai pagerins jo padėtį.

„Su Dilma mano gyvenimas toks, – sakė jis, rodydamas į savo parduotuvės vežimėlį, prikrautą sulamdytų aliuminio skardinių. – Tik tikiuosi, kad su kitu (prezidentu), kad ir kas jis būtų, jis nepablogės“.

D.Rouseeff balsavimo rezultatų kol kas nekomentavo, bet Darbininkų partijos frakcijos Atstovų Rūmuose vadovas Jose Guimaraesas, nors ir pripažindamas, kad šis mūšis buvo pralaimėtas, tikino, kad karas tik prasideda.

„Perversmininkai laimėjo Atstovų Rūmuose. Mes galime tai pakeisti Senate, – sakė jis. – Ketiname toliau kovoti, nes mes neatsitraukiame ir nesileisime įveikiami šio laikino pralaimėjimo.“

„Perversmininkai laimėjo Atstovų Rūmuose. Mes galime tai pakeisti Senate, – sakė jis. – Ketiname toliau kovoti, nes mes neatsitraukiame ir nesileisime įveikiami šio laikino pralaimėjimo.“

Generalinis prokuroras Jose Eduardo Cardozo po balsavimo sakė, kad D.Rousseff neatsistatydins ir kad ji pakomentuos padėtį vėliau pirmadienį. Jis taip pat užsiminė, kad prezidentė gali pateikti apeliaciją Aukščiausiajam Federaliniam Tribunolui, Brazilijos aukščiausiajai teisminei institucijai.

Balsavimas sekmadienį įvyko praėjus maždaug 24 metams po to, kai parlamento žemieji rūmai 1992-aisiais pradėjo apkaltos procesą prieš Fernando Collorą de Mello, pirmąjį demokratiškai išrinktą Brazilijos prezidentą, atėjusį į valdžią po ilgiau negu du dešimtmečius trukusios karinės diktatūros. F.Colloras de Mello buvo apkaltintas korupcija ir galiausiai atsistatydino, Senatui nespėjus priimti išvados jo apkaltos byloje.

D.Rousseff kaltinama pažeidusi šalies biudžeto įstatymus, žongliruodama finansiniais rodikliais, kad nebūtų mažinamos vyriausybės išlaidos. Prezidentė pabrėžia, kad iki šiol nebuvo oficialiai apkaltinta kokiu nors sunkiu nusikaltimu ir kad apkaltos procesas yra „perversmas“, todėl žada savo noru nesitraukti iš posto.

Tuo tarpu D.Rousseff priešininkai tvirtina, kad jos biudžeto manevrai buvo mėginimas išlaikyti savo populiarumą visuomenėje, kai Brazilija slydo į didžiausią recesiją per kelis pastaruosius dešimtmečius.

D.Rousseff aiškina, kad ankstesni prezidentai naudojo tokius pačius triukus su skaičiais, nesulaukdami jokių pasekmių, ir teigia, kad tie kaltinimai tėra menkas pasiteisinimas Brazilijos tradiciniam valdančiajam elitui, trokštančiam žūtbūt susigrąžinti valdžią iš Darbininkų partijos, kuri vadovauja nuo 2003 metų.

Brazilijoje dirbantis politikos konsultantas Luciano Diasas sakė, kad D.Rousseff faktiškai „darė tas pačias klaidas kaip ir buvęs prezidentas Fernando Colloras“.

„Ji ėmė per daug išteklių iš privačiojo sektoriaus; ji ilgą laiką arogantiškai elgėsi su Kongresu, o jos ekonomikos politika buvo tiesiog klaidinga“, – tvirtino jis.

D.Rousseff, buvusią partizanę, kuri vienu metu buvo kalinama ir kankinama karinės diktatūros, savo įpėdine pasirinko charizmatiškas prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva; ji tapo pirmąja šios šalies vadovo postą užėmusia moterimi.

Deja, septynerius L.I.Lula da Silvos vadovavimo metus trukęs spartus ekonomikos augimas pradėjo išsikvėpti, kai D.Rousseff tapo prezidente 2011 metais. Šalies vadovė tik vargais negalais buvo perrinkta 2014 metais po masinių protestų prieš jos vyriausybę, supurčiusių šalį metais anksčiau.

Prezidentės populiarumas smuko kartu su prastėjančia ekonomikos būkle, o apklausos rodo, kad dauguma brazilų palaikytų jos atstatydinimą, nors dėl potencialių jos įpėdinių taip pat nuogąstaujama.

Viceprezidentas M.Temeris pats yra įsipainiojęs į tyrimą dėl didžiulės korupcinės schemos, kurios centre atsidūrė valstybinė naftos milžinė „Petrobras“.

Jam taip pat gali būti surengta apkalta, nes M.Temeris yra patvirtinęs kai kuriuos dokumentus, susijusius su tokiu pačiu biudžeto rodiklių klastojimu, kokį vykdė D.Rousseff.

Antrasis eilėje pakeisti D.Rousseff – Atstovų Rūmų pirmininkas Eduardo Cunha – yra kaltinamas paėmęs 5 mln. JAV dolerių kyšių, dalyvaudamas „Petrobras“ schemoje.

E.Cunha buvo apkaltos proceso varomoji jėga, o vyriausybės stovykla nepraleido progos ironiškai pakomentuoti jį kompromituojančių faktų.

„Dieve, kokia veidmainystė. Ne Dilma turėtų palikti (prezidentūros) rūmus – tai jūs, Eduardo Cunha, neturėtumėt atsidurti toje kėdėje“, – Darbininkų partijos įstatymų leidėja Moema Gramacho pareiškė prieš atiduodama savo balsą prieš apkaltą.

Paklaustas, ar yra patenkintas rezultatais, E.Cunha atsakė: „Visa tai yra labai liūdna, labai rimta.“

„Prezidentė prieš kurį laiką prarado gebėjimą vadovauti. Ji nukrito į šulinio dugną, – aiškino jis. – Dabar Brazilija turi išlipti iš šulinio.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų