„Žinoma, tai yra viena iš tokio sprendimo priežasčių“, – naujienų agentūrai sakė teisininkas Toras Jordetas, patvirtindamas bulvariniame laikraštyje „Verdens Gang“ (VG) pasirodžiusį pranešimą, kad jis atsisako palikimo, jog šie pinigai nepatektų į valstybės iždą.
Vyriausybė būtų išsireikalavusi šių pinigų kompensacijoms, kurias pernai Oslo teismas skyrė 77-ių A.B.Breiviko aukų šeimoms, išmokėti. Pats A.B.Breivikas buvo nuteistas kalėti 21 metus.
Teismo metu paaiškėjo, kad 34-erių metų A.B.Breivikas sukčiavo, siekdamas išvengti mokesčių valstybei, nors šiuos kaltinimus kaltinamasis kategoriškai neigė.
A.B.Breiviko motina mirė šių metų kovą. Kokio dydžio palikimą jį paliko sūnui, nežinoma, tačiau antradienį jos butas buvo parduotas už maždaug 3,7 mln. kronų (1,7 mln. litų).
Pasak T.Jordeto, A.B.Breivikas atsisakė savo palikimo dalies dar prieš motinos mirtį, todėl jis turėtų atitekti jo netikrai seseriai ir labdarai.
A.B. Breivikas 2011 metų liepą iš pradžių susprogdino galingą bombą prie centro kairiosios vyriausybės būstinės Osle, o vėliau siautėjo valdančiosios Darbo partijos jaunimo stovykloje netoli sostinės esančioje Utiojos saloje. Per abu išpuolius jis nužudė iš viso 77 žmones, daugiausiai paauglius.
Šias žudynes jis suplanavo gyvendamas su savo motina prestižiniame Oslo rajone esančiame bute.
Su motina jis gyveno nuo 2006 metų, kai pas ją sugrįžo būdamas 27-erių.
2011 metais, likus vos keliems mėnesiams iki žudynių, jis persikėlė gyventi į ūkį, kur galėjo gauti trąšų sprogmenims pasigaminti.