Nerimaujama, kad dėl buvusio Kosovo ministro pirmininko Ramusho Haradinajo kardomojo kalinimo Prancūzijoje gali kilti protestų banga Prištinoje.
Kaimyninėje Makedonijoje gresia konstitucinė krizė, nes šalies prezidentas atsisako parlamentinę daugumą užsitikrinusiam politiniam lyderiui suteikti įgaliojimus formuoti vyriausybę.
Serbija norėtų būti vertinama kaip stabilumo regione garantė, tačiau jos santykiai su kaimynais dabar yra blogiausi nuo pat 1991–1999 m. vykusio Balkanų karo pabaigos.
Juodkalnijoje spalį surengtus rinkimus aptemdė mėginimas surengti perversmą, kurį organizuojant galbūt dalyvavo Maskva. O šalies proeuropietiška vyriausybė, atvedusi šalį prie narystės NATO slenksčio, susidūrė su prorusiškos opozicijos boikoto, rašo G.Knezevic.
Bosnija ir Hercegovina yra labai susiskaldžiusi, iš dalies dėl kai kurių visuomenės grupių – visų pirma bosnių daugumos – siekio, kad būtų peržiūrėtas 2007 m. tarptautinio teismo sprendimas, kuriuo panaikinti kaltinimai Serbijai dėl genocido per 1992–1995 m. karą. Bosnių valdžia nesugeba suformuluoti bendros pozicijos šiuo klausimu, o šaliai vadovaujančio trijų narių prezidiumo nariai Tarptautiniam Teisingumo Teismui siunčia prieštaringas žinutes.
Atsižvelgdamas į visus šiuos bręstančius konfliktus, vienas padėtį iš šalies stebintis asmuo prognozuoja, kad pirmoji tarptautinė krizė, su kuria susidurs naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, kils „neramiuose Balkanuose“. Į tokį perspėjimą būtina atkreipti ypatingą dėmesį, kadangi jį išsakė ES pareigūnas.
Prognozuojama, kad pirmoji tarptautinė krizė, su kuria susidurs naujoji JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, kils „neramiuose Balkanuose“.
Duodamas interviu leidiniui „Zeit Online“, už kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas Europos Komisijos narys Johannesas Hahnas teigė, kad Balkanų stabilizavimas atitinka Europos interesus. Jis pridūrė: „Mes arba padėsime užtikrinti stabilumą svetur, arba nestabilumas pasieks ir mus. Tai ypač pasakytina apie Vakarų Balkanus, kurie primena aliejaus pilną keptuvę. Tereikia mažiausios kibirkšties, kad kiltų tikras gaisras. Tačiau tvari taika tame regione yra įmanoma, o tai šioms šalims užtikrintų ateitį Europos Sąjungoje.“
Jelica Minic iš Belgrade įsikūrusios nevyriausybinės organizacijos „Europos judėjimas Serbijoje“ pritaria J.Hahno nuomonei. J.Minic Laisvosios Europos radijo Belgrado redakcijos žurnalistams teigė, kad keturi rizikos veiksniai gali tapti kibirkštimi, nuo kurios Balkanuose gali įsiliepsnoti gaisras. Jos nuomone, tai gali būti etninė įtampa, socialiniai neramumai, migrantų krizė arba užsienio valstybių įsikišimas regione.
J.Minic mato įtampą visame regione: tarp Serbijos ir jos kaimynių Kroatijos, Bosnijos, Kosovo ir Makedonijos, tarp Kroatijos ir Bosnijos, ir taip toliau.
J.Minic taip pat atkreipė dėmesį į buvusio Jungtinės Karalystės diplomato Timothy Lesso straipsnį žurnale „Foreign Affairs“, kuriame jis ragina peržiūrėti nacionalines Balkanų sienas, taip tarsi paremdamas nuo seno puoselėjamus nacionalistinius projektus. Pasak jo, naujame regiono žemėlapyje atsirastų Didžioji Kroatija, Didžioji Serbija ir Didžioji Albanija.
Straipsnis susilaukė populiarumo tarp įvairaus plauko nacionalistų. Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija patikino, kad T.Lesso teiginiai neatspindi Didžiosios Britanijos vyriausybės nuomonės. Tačiau Rusijos radijo stoties „Sputnik“ Belgrado redakcija pacitavo vieną analitiką, kuris teigė, esą T.Lesso straipsnis yra įrodymas, kad Vakarai siekia destabilizuoti Balkanus.
Kalbėdamas su Laisvosios Europos radijo Balkanų redakcijos žurnalistais, Ukrainos ambasadorius Bosnijoje Aleksandras Levčenko atkreipė dėmesį į Rusijos įtaką regione.
„Atrodo, kad Bosnijos ir apskritai Vakarų Balkanų regiono destabilizacija atitinka Rusijos prezidento Vladimiro Putino interesus, – sakė A.Levčenko. – Tai jam suteiktų galimybę dėtis taikdariu. Tai jau išbandytas metodas – sukuriamas konfliktas, o po to Vakarams siūloma derėtis dėl konflikto sprendimo.“
Atrodo, kad Bosnijos ir apskritai Vakarų Balkanų regiono destabilizacija atitinka Rusijos prezidento Vladimiro Putino interesus, – sakė A.Levčenko.
J.Hahnas visų pirma išreiškė susirūpinimą dėl įtampos tarp Kosovo ir Serbijos. Atsakydamas į „Zeit Online“ klausimą, ar europinės integracijos procesai regione pastaruoju metu nesustojo, atsižvelgiant į karo galimybę, apie kurią imta garsiai kalbėti per naujausią Serbijos ir Kosovo konfliktą, J.Hahnas teigė: „Tai tik patvirtina mano mintį, kad, nors kiekviena regiono šalis padarė pažangą, taikos pamatai dar toli gražu nėra tvirti. Konfliktą gali sukelti vienas netinkamas žodis.“
J.Hahno įsitikinimu, atsakingi asmenys Serbijoje, įskaitant šalies ministrą pirmininką Aleksandrą Vucicių, aiškiai suvokia, kad, jei jie nori taikos ir gerovės, europinei orientacijai alternatyvos nėra.
Tačiau, jei Europoje Sąjungoje būtų nuspręsta diegti siūlomą dviejų greičių modelį, kai vienos šalys siekia glaudesnės integracijos, o kitos lieka mažiau įpareigojančioje sąjungoje, kyla klausimas dėl Vakarų Balkanų šalių vietos tokioje naujoje sistemoje. Pasak J.Minic, šiuo metu neįmanoma atsakyti į klausimą, ar naujasis ES modelis tų šalių integraciją paspartintų ar sulėtintų.
