Bene didžiausią nerimą gyventojams keliantis klausimas – kas nutiks, jei šalis išstos? Finansinę „Brexit“ pusę ištyrusi ekonomikos tyrimų organizacija OECD pateikė nerimą keliančius duomenis. Pasak ekonomistų, išstojimo atveju imigrantų skaičius per metus sumažėtų iki 84 tūkst., o dėl to, manoma, lėčiau didėtų būstų kainos, šiuo metu siekiančios neįtikėtinas aukštumas.
Suprasti akimirksniu
- Referendumas dėl Jungtinės Karalystės likimo ES vyks birželio 23 d.
- Naujausiais duomenimis, už likimą sąjungoje pasisako 57 proc. rinkėjų
- Išstojimui iš sąjungos pritaria 146 Parlamento nariai iš 650
- Agitacinei referendumo kampanijai skirta 1,2 mln. svaro sterlingų iš šalies biudžeto
- Pasitraukimo iš ES atveju šeimos išlaidos per metus padidėtų iki 5 tūkst. svaro sterlingų
Nors mažiau imigrantų – bene didžiausias britų noras, dėl ekonomikos augimo sulėtėjimo gyventojų išlaidos pasitraukimo atveju padidėtų. OECD duomenimis, Jungtinei Karalystei atsiskyrus nuo aljanso viena šalies šeima iki 2020-ųjų išleistų 2200 svaro sterlingų per metus daugiau nei priešingu atveju. Dar per dešimtmetį ši suma padidėtų iki 3200 svaro sterlingų per metus, o pačiu blogiausiu atveju – iki 5 tūkst. svaro sterlingų per metus.
Tyrimo analizėje tvirtinama, kad išstojimas gali būti prilyginamas mokesčių padidinimui ir ekonomikos kilimo lėtinimui.
Dauguma politikų – prieš išstojimą
Visuomenės nuomonė dėl šalies ateities kinta bene kasdien. Naujausios apklausos duomenimis, vienas iš penkių britų tikisi, kad po referendumo jo tėvynė liks ES. Iki šios apklausos rinkėjai buvo pasiskirstę beveik po lygiai, tačiau po JAV prezidento Baracko Obamos vizito statistika pasikeitė.
ORB apklausų tarnybos duomenimis, 57 proc. gyventojų įsitikinę, kad Jungtinė Karalystė liks šalių aljanse. Tuo tarpu išstojimo šalininkai sutriko: anksčiau įsitikinę savo nuomonės teisumu, dabar nebežino, ką palaikyti – 21 proc. mano, kad derėtų trauktis, o 22 proc. nėra tikri, ko norėtų iš tiesų.
Išstojimo atveju imigrantų skaičius per metus sumažėtų iki 84 tūkst., o dėl to lėčiau didėtų būstų kainos.
Nuo pernai metų rugsėjo referendumo klausimas analizuotas daugiau negu 100 apklausų metu. Kiekvienos apklausos rezultatai skiriasi priklausomai nuo jos vykdymo laikotarpio bei politikos ir ekonomikos veiksnių. Tiesa, visų apklausų metu vidutiniškai 15 proc. respondentų iki šiol neapsisprendė, kurią pusę palaikyti.
Būtent neapsisprendusiųjų rinkėjų dalis gali stipriai pakeisti referendumo rezultatus išaušus lemiamai dienai. Kovo mėnesį atliktų trijų apklausų rezultatai parodė, kad vienas iš keturių britų vis dar nežino – nori likti ar pasitraukti iš ES.
B.Obama, neseniai lankydamasis Londone, kreipėsi į šalies politikus bei piliečius skatindamas likti Europos Sąjungoje. Nors jo emocinga kalba sutrikdė rinkėjus, ne visi politikai buvo patenkinti JAV kišimusi į ne savo šalies reikalus.
Išstojimo kampaniją remiantis Londono meras Borisas Johnsonas apkaltino prezidentą veidmainyste, mat Amerika niekada neišsižadėtų savo suvereniteto, bet skatina tai padaryti Didžiąją Britaniją. „JAV teigimas, kad turėtume atsisakyti savo šalies kontrolės, yra žadą atimantis principo „daryk, kaip sakau, ne kaip darau aš“ pavyzdys“, – pasipiktinęs tvirtino meras.
Išstojimas gali būti prilyginamas mokesčių padidinimui ir ekonomikos kilimo lėtinimui.
Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) lyderis Nigelas Farage'as, garsėjantis prieš imigrantus nukreipta politika, taip pat pasiūlė B.Obamai nekišti nosies, kur nereikia: „Tai – nepageidaujamas kišimasis iš labiausiai prieš britus nusiteikusio Amerikos prezidento, koks kada nors buvo“.
Iš 650 Jungtinės Karalystės Parlamento narių už šalies likimą aljanse pasisako 452 politikai, už pasitraukimą – 146, likę 52 parlamentarai nuo viešo savo nuomonės reiškimo susilaiko.
Agitacinei kampanijai – milijonai
Referendumo kampanijos organizavimo konkursus laimėjo ir abiems pusėms oficialiai atstovauja „Vote Leave“ bei „Britain Stronger in Europe“ organizacijos. Joms iš biudžeto reklaminei kampanijai skirta po 600 tūkst. svaro sterlingų bei numatytas 7 mln. svaro sterlingų limitas, kurį gali skirti patys kampanijų dalyviai.
Biudžeto negavusioms grupėms taip pat leidžiama agituoti už savo pasirinktą pusę referendume, tačiau jų išlaidų limitas apribotas iki 700 tūkst. svaro sterlingų. Kampaniją prižiūri ir leidimus agituoti suteikia Rinkimų komisija, kuriai būtina pateikti ir finansavimo šaltinį. Rinkimų komisijos neužregistruotoms, bet agituoti norinčioms grupėms leidžiama kampanijai išleisti mažiau nei 10 tūkst. svaro sterlingų.
Politinių partijų finansinė parama kampanijai skaičiuojama pagal balsų, gautų per pastaruosius rinkimus, skaičių. Pavyzdžiui, daugiausiai rinkėjų balsų gavę konservatoriai gali skirti 7 mln. svaro sterlingų iš partijos biudžeto. Leiboristai – 5,5 mln., UKIP – 4 mln., o liberaldemokratai – 3 mln. svaro sterlingų. Agitacinė kampanija, prasidėjusi balandžio 15 d., gali tęstis iki pat referendumo dienos.
Dažnai tiriant visuomenės nuomonę vienu ar kitu šaliai svarbiu klausimu, pasitelkiami lažybų organizatoriai. Didžiojoje Britanijoje įprasta skelbti lažybas ne tik norintiems atspėti sporto rungtynių rezultatą, bet ir rinkimų rezultatus, princų atžalų gimimo dienas, būsimus jų vardus ar – šalies likimą ES.
Vienos iš didžiausių lažybų kompanijos šalyje „Paddy Powers“ duomenimis, pasilikimo ES santykis šiuo metu yra 2/5, o išstojimo – 15/8.
