Ketvirtadienį po ES viršūnių susitikimo derybų Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris pareiškė, kad EK stiprins savo pasirengimą galimam scenarijui, jei JK kitų metų kovą iš Bendrijos pasitrauktų be jokio susitarimo.
Neabejojama, kad „Brexit“ be susitarimo scenarijus visų pirma būtų itin skaudus Londonui.
P.Kellneris: „Jokio susitarimo būtų katastrofa. Parlamente matysime milžiniškus impulsus, milžinišką pasiryžimą užkirsti tam kelią.“
„(Pasitraukimas be) jokio susitarimo būtų katastrofa, – laikraščiui „The Washington Post“ teigė Carnegie tarptautinės taikos fondo tyrėjas Peteris Kellneris. – Parlamente matysime milžiniškus impulsus, milžinišką pasiryžimą užkirsti tam kelią.“
Iš Bendrijos pasitraukusiai be jokio susitarimo, JK prekių importo ir eksporto į/iš ES šalių sąlygos taptų gerokai sudėtingesnės. Yra tikimybė, kad britų lėktuvų ir traukinių, bei galimai piliečių, patekimas į bloko teritoriją taptų griežtai reguliuojamas.
Vis dėlto, dėl „Brexit“ be susitarimo scenarijaus nukentėtų ir ES.
„Europa nenori „Brexit“ be susitarimo. Tai turėtų katastrofiškų pasekmių Britanijai, tačiau yra ir Europos verslų, kurie būtų paveikti. Automobilių, medicinos industrijos. Yra daugybė pramonės šakų, vykdomų tarp ES ir Britanijos“, – tikino P.Kellneris.
Liepą Tarptautinis valiutos fondas (TVF) įspėjo, kad dėl kietojo „Brexit“ varianto iki 2030-ųjų ES ekonomikos augimas sumažės 1,5 proc.
Pasak tuometinių TVF prognozių, tokiu atveju JK ekonomika susitrauktų 4 proc. BVP, dėl stiprių ryšių ir bendros sienos su Britanija panašiai nukentėtų Airija.
Nyderlandai, Danija ir Belgija prarastų apie 1 proc. BVP, ekonomiškai nukentėtų ir mažesnės šalys, įskaitant Maltą, Kiprą bei Liuksemburgą.
A.Sloat: „Man sunku įsivaizduoti, kaip „Brexit“ be susitarimo galėtų būti naudingas ES. Bendroje rinkoje turime stipriai integruotą ekonomiką, kuri staiga pasitrauktų.“
„Man sunku įsivaizduoti, kaip „Brexit“ be susitarimo galėtų būti naudingas ES, – teigė tyrimų centro „Brookings Institution“ analitikė Amanda Sloat. – Bendroje rinkoje turime stipriai integruotą ekonomiką, kuri staiga pasitrauktų.“
Anot A.Sloat, kietasis „Brexit“ variantas ES galėtų atnešti finansinių nuostolių. Jei JK pasitrauks be susitarimo, ji gali nemokėti „skyrybų sąskaitos“ – apie 39 mlrd. svarų (43,52 mlrd. eurų). 2017 metais Londonas sutiko sumokėti šią sumą, padengiančią išstojimo išlaidas.
Tačiau šį rugsėjį Th.May ir tuometinis vyriausiasis JK „Brexit“ derybininkas Dominicas Raabas užsiminė, kad jei nebus sudarytas susitarimas, Londonas šios sumos gali ir nemokėti.
Pasak „The Washington Post“, Londono pasitraukimo be sutarties atveju ko gero didžiausią nerimą Europai keltų sienų klausimas. Be to, šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvena daugiau nei 3 mln. ES piliečių, virš milijono britų gyvena Bendrijoje.
Kietasis „Brexit“ lemtų didžiulį sumišimą dėl to, kas ir kokiomis sąlygomis galėtų pasilikti tiek JK, tiek ES.
Pasak dabartinio „Brexit“ susitarimo projekto, ES piliečiai, iki pereinamojo laikotarpio pabaigos įgiję teisę gyventi JK, tos teisės nepraras ir po „Brexit“. Ta pati taisyklė galiotų ir Bendrijoje gyvenantiems britams.
Vis dėlto, panašu, kad blokas vis tiek nesutiks persvarstyti kurių nors teisiškai įpareigojančių susitarimo projekto dalių. Jei būtų imtasi redaguoti 585 puslapių apimties susitarimą, kiltų rizika, kad 27 narės norėtų pareikšti savo abejones dėl sutarties.
Kova dėl „apsidraudžiamosios priemonės“
Trečiadienį britų premjerė Theresa May atlaikė partiečių balsavimą dėl nepasitikėjimo. Vadinasi, toriai artimiausius vienerius metus negalės inicijuoti Th.May interpeliacijos.
Kitą dieną po balsavimo premjerė išskubėjo į Europos Sąjungos viršūnių susitikimą derėtis dėl susitarimo sąlygų. Vis dėlto, nepanašu, kad Bendrija suteiks Londonui Th.May norimų garantijų.
Daugiausia aistrų Britanijos parlamente verda dėl vadinamosios „apsidraudžiamosios priemonės“ (backstop). Būtent parlamentarų nepritarimas šiai priemonei paskatino Th.May atidėti balsavimą dėl „Brexit“ sutarties.
Šiuo metu susitarimo projekte numatyta, kad 2020-ųjų gruodį, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma tik tol, kol ES ir JK susitars dėl kitų sąlygų.
Backstop sukurs bendrą ES-JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje. Airija, priešingai nei Šiaurės Airija, JK nepriklauso, todėl liks bloko sudėtyje.
Th.May tikina, kad „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma tik laikinai, tačiau kai kurie konservatoriai nerimauja, jog ji išaugs į nuolatinį susitarimą, todėl JK bus visam laikui priversta laikytis ES taisyklių.
