ES pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės, nes derybos dar tęsiasi, naujienų agentūrai AFP sakė, kad „diskusijos užtruko iki vėlumos ir šiandien tęsis“.
Abi šalys tikisi, kad po daugiau kaip trejų metų klaidingų startų ir staigių atšaukimų artimiausiomis valandomis gali būti pasiektas aiškus Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES susitarimas.
ES lyderių ketvirtadienio susitikimas įvyks likus vos dviem savaitėms iki numatyto Jungtinės Karalystės išstojimo spalio 31-ąją.
Nors dar lieka daug klausimų, diplomatai užsiminė, kad susitarimas ranka pasiekiamas – pirmą kartą nuo kovo, kai Jungtinės Karalystės išstojimo planas žlugo britų parlamente.
Vis dėlto abiejų šalių ekspertų derybose ES būstinėje Briuselyje dar neiškilo joks susitarimas.
Šios savaitės ES viršūnių susitikimas – paskutinis prieš „Brexit“ terminą – ilgą laiką buvo laikomas paskutine proga patvirtinti Jungtinės Karalystės išstojimo susitarimą.
Britų ministras pirmininkas Borisas Johnsonas tvirtina, kad jo šalis išstos mėnesio pabaigoje – su sutartimi ar be jos, bet Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai yra pasiryžę siekti dar vieno „Brexit“ atidėjimo, o ne rizikuoti chaotišku išstojimu be susitarimo.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier antradienį per Bendrijos užsienio reikalų ministrų susitikimą Liuksemburge sakė, kad pagrindinis iššūkis dabar yra paversti naujus britų pasiūlymus sudėtingu Airijos sienos klausimu teisiškai įpareigojamu dalyku.
Muitinė – Airijos sienoje
ES narė Airija ir Jungtinės Karalystės dalis Šiaurės Airija nori, kad siena tarp jų būtų atvira prekių ir žmonių judėjimui.
Paskutinės kliūtys susitarimui ir yra susijusios su siena tarp Šiaurės Airijos bei Airijos Respublikos.
O jos tirpsta, anot BBC, dėl to, kad Londonas padarė nuolaidų – esą sutikta, kad muitinė veiktų Airijos jūroje.
Pagal kompromisą, dėl kurio dar deramasi, Šiaurės Airija oficialiai nebūtų ES muitų sąjungos teritorijoje, tačiau jau Airijos jūroje Bendrijos taisyklės galiotų.
Tokią idėją jau buvo atmetusi buvusi premjerė Theresa May, dar pridūrusi, kad su pasiūlymu negalėtų sutikti nė vienas Jungtinės Karalystės premjeras.
Vis dėlto B.Johnsonui tai – paskutinis šiaudas. Ir dar tikrai neaišku, ar šį šiaudą pavyks tvirtai sugriebti.
Lenktynės su laiku
Mat pirmiausia bet kokį susitarimą reikės paskelbti viešai, kad ketvirtadienį susirenkanti Europos Vadovų Taryba (EVT) galėtų ratifikuoti sutartį.
Jei po EVT susitikimo bus paskelbta apie neeilinį Bendruomenių Rūmų posėdį šeštadienį, tai bus pirmasis toks deputatų susirinkimas po 37 metų pertraukos.
EVT susitikimas be galo svarbus, mat pagal rugsėjį Jungtinėje Karalystėje įsigaliojusį naują įstatymą B.Johnsonas privalės paprašyti ES nukelti „Brexit“, jei Bendruomenių Rūmai iki šeštadienio imtinai nepatvirtins suderėto susitarimo.
Bet čia sušmėžuoja dar vienas riebus klaustukas. Net jei B.Johnsonas susitars su ES ir sklandžiai nukeliaus į parlamentą, ten, kad susitarimui būtų pritarta, jam reikės euroskeptiškų torių ir Šiaurės Airijos unionistų paramos.
B.Johnsonas antradienio vakarą daugybę kartų kalbėjosi su toriais parlamentarais ir Demokratinės unionistų partijos (DUP) lyderiais, bet DUP vadovybė ir po susitikimo su premjeru pranešė: „Būtų sąžininga teigti, kad nesutarimai išlieka ir kad reikia toliau dirbti.“
Negana to, „Bloomberg“ trečiadienį citavo šaltinius, teigusius, esą B.Johnsono vyriausybė pesimistiškai vertina galimybę susitarti – būtent todėl, kad torių sąjungininkė DUP priešinasi planui dėl pasienio su Airija.
Kita vertus, torių euroskeptikų frakcijos Bendruomenių Rūmuose vadovas Steve'as Bakeris buvo nusiteikęs optimistiškiau – esą gali būti pasiektas „toleruotinas susitarimas“.
Galiausiai ir įtakingasis Jacobas Reesas-Moggas paskelbė: „Manau, kad balsų pritarimui jau užtenka.“
Jei po EVT susitikimo bus paskelbta apie neeilinį Bendruomenių Rūmų posėdį šeštadienį, tai bus pirmasis toks deputatų susirinkimas po 37 metų pertraukos.
