„Brexit“ gaubianti nežinia: ar milijonams užsieniečių teks išsikraustyti?

Daugybė žmonių Jungtinėje Karalystėje atsidūrė dėka 28 Europos Sąjungos narių susitarimo priimti laisvo žmonių judėjimo taisykles. Po praėjusiais metais britų referendume pasirinkto „Brexit“ scenarijaus daug tokių žmonių atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, rašo „The Washington Post“.
Anglijos mieste Peterbore gyvena daug imigrantų iš Rytų Europos
Anglijos mieste Peterbore gyvena daug imigrantų iš Rytų Europos / „Scanpix“/AP nuotr.

Skaičiuojama, kad šiuo metu Jungtinėje Karalystėje gyvena 3,2 milijono Europos Sąjungos valstybių piliečių. 1,2 mln. britų gyvena kitose Europos Sąjungos valstybėse.

Šių milijonų likimus turėtų nulemti artėjantis kelių metų derybų procesas. Britų premjerė Theresa May vienoje iš kalbų pabrėžė, kad nori greito sprendimo, tačiau niekas nežino, kaip tas sprendimas turėtų atrodyti.

Analitikų teigimu, daugelis Jungtinėje Karalystėje gyvenančių europiečių gaus leidimą gyventi ir toliau. Likusieji kol kas nežinioje. Ar jie turės teisę išsaugoti darbo vietą? Kada jie privalės išvykti? Kas nutiks tiems, kurie gauna socialines išmokas, pensijas? Ar gavę leidimą pasilikti asmenys galės pakviesti savo šeimos narius?

„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May informuoja Bendruomenių rūmus, kad „Brexit“ procesas jau aktyvuotas
„Scanpix“/„PA Wire“/„Press Association Images“ nuotr./Theresa May informuoja Bendruomenių rūmus, kad „Brexit“ procesas jau aktyvuotas

Puolė pildyti prašymus leidimams

„Po „Brexit“ mūsų telefonai tiesiog įkaito“, – pasakojo Londone įsikūrusio Rytų Europos konsultacijų centro atstovė Barbara Drozdowicz. „Žmonės klausė, ar galės grįžti namo Velykoms, ar juos įleis atgal į Jungtinę Karalystę?“ – pasakojo konsultantė.

Europos Sąjungos valstybių piliečiai jau įkūrė ir savo teisių gynimo grupę, pavadintą „Trys milijonai“.

„Aš manau, kad jie nerimauja ne be pagrindo“, – teigė Londono karališkojo koledžo ekonomikos ir viešosios politikos profesorius Jonathanas Portesas.

Aš manau, kad jie nerimauja ne be pagrindo, – teigė Londono karališkojo koledžo ekonomikos ir viešosios politikos profesorius Jonathanas Portesas.

„Vyriausybė nedeportuos trijų milijonų ar net milijono gyventojų. Bet lygiai taip pat, jie negaus saugumo garantijų. Europos Sąjungos valstybės pasas netaps leidimu gyventi ar dirbti“, – perspėjo ekspertas.

Sunerimę ES valstybių gyventojai Jungtinėje Karalystėje ėmė masiškai prašyti leidimų nuolat gyventi šalyje. Tokių prašymų skaičius šiemet jau dvigubai didesnis nei per visus praėjusius metus.

O tokio prašymo pildymas yra itin sudėtingas procesas. Jei Vokietijoje leidimas nuolat gyventi išduodamas užpildžius du lapus, tai britai reikalauja 85 lapų.

Deklaruoti tenka ir įvairius mokėjimus, darbo susitarimus, kelionių dokumentus. Praėjusių metų antrąjį pusmetį daugiau nei 25 proc. tokių prašymų buvo iškart atmesti.

Kol kas neaišku, ar nuolatinio gyvenimo leidimų išdavimo sistema išliks tokia pati, bet jei ji nesušvelnės, didelis skaičius dabar Jungtinėje Karalystėje gyvenančių užsieniečių turės išvykti.

Oksfordo universiteto Migracijos stebėjimo tarnyba paskaičiavo, kad vidaus reikalų ministerija užtruktų 140 metų, jei sumanys patikrinti visus 3,2 milijono ES valstybių piliečių pagal dabartinę nuolatinių leidimų sistemą.

„Scanpix“/AP nuotr./ES šalininkas Londone
„Scanpix“/AP nuotr./ES šalininkas Londone

Visapusio ligų draudimo reikalavimas

Kai kuriems užsieniečiams likti Jungtinėje Karalystėje sutrukdys jų niekada nežinota taisyklė. Nacionalinės sveikatos tarnybos paslaugomis besinaudojantys studentai ar nedirbantys asmenys privalo įsigyti visapusį ligų draudimą (CSI).

Šio reikalavimo nežino niekas iš mano pažįstamų, – pasakojo iš Berlyno į Londoną prieš 13 metų persikrausčiusi akušerė Sabine von Toerne.

„Šio reikalavimo nežino niekas iš mano pažįstamų“, – pasakojo iš Berlyno į Londoną prieš 13 metų persikrausčiusi akušerė Sabine von Toerne.

„Niekas jo niekada neprašė. Net kai stojau į akušerijos studijas, niekas manęs neklausė, ar turiu CSI?“, – kalbėjo Jungtinėje Karalystėje gyvenanti vokietė.

43 metų moteris turi Jungtinėje Karalystėje gimusį sūnų ir nesibaimina, kad ją išsiųs iš šalies, tačiau nerimauja, kad ES piliečiai gali pasijusti antrarūšiais ir nevertinamais.

„Nemanau, kad kas nors pasibels į duris ir lieps man krautis daiktus bei išvykti. Tai nesąmonė. Bet galiu įsivaizduoti, kad susidursime su apribojimais socialinės ir sveikatos apsaugos klausimais“, – sakė S.von Toerne.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų