Portugalė Silvia Luis jau galvoja palikti Londoną ir vykti studijuoti į Škotiją. Latvė Sandra Martinsonė teigia prašysianti Jungtinės Karalystės paso arba įsigysianti nekilnojamojo turto. Prancūzė Julie Miquerol paspartino planus įkurti kompaniją Ispanijoje.
Šios trys moterys, kaip ir dar maždaug 1,3 mln. kitų ES šalių piliečių, patenkančių į 18-35 metų amžiaus grupę ir gyvenančių Jungtinėje Karalystėje, su nerimu laukia artėjančio birželio 23-osios referendumo.
Gyvybinga Jungtinės Karalystės ekonomika ir dideli atlyginimai jau daug metų vilioja jaunus žmones iš visos ES, kuriems trūksta galimybių – ir pinigų – gimtosiose šalyse.
Ypač daug jaunų europiečių – Londone. Būtent jų dėka šalies sostinė tokia kosmopolitiška ir dinamiška – čia pluša ne tik paprasti darbininkai, bet ir kūrybingi verslininkai, bankininkai, menininkai.
Iki šiol visi jie turi visas galimybes atvykti į Jungtinę Karalystę ir be jokių vizų ar specialių leidimų kurti naują gyvenimą naujuose namuose.
Bet ateitis baugina. Nei Londone, nei Briuselyje niekas negali tiksliai pasakyti, kas laukia visų šių naujakurių, jei britai nuspręs pasitraukti iš Europos šeimos – tikriausiai laukia sudėtingos derybos.
Baiminasi, kad turės išvykti
Tiesa, jau pačios diskusijos, neretai nuspalvinamos ksenofobiškais ir rasistiniais pareiškimais, jaunus europiečius gąsdina, o kai kuriais atvejais – piktina.
„Gal aš per daug dramatizuoju, bet man tai atrodo toks drąsus pareiškimas prieš imigraciją ir prieš europiečius“, – teigė 31-erių ispanas Alejandro Maciasas, kuris anksčiau gyveno Vokietijoje ir persikraustė į Londoną.
Jei britai nuspręs išstoti iš ES, 75 proc. kitų Bendrijos šalių piliečių, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, neatitiks darbo vizų reikalavimų, kuriuos Londonas dabar taiko užsieniečiams ne iš ES.
Jei britai nuspręs išstoti iš ES, 75 proc. kitų Bendrijos šalių piliečių, dirbančių Jungtinėje Karalystėje, neatitiks darbo vizų reikalavimų.
Kaip neseniai pranešė Oksfordo universiteto Migracijos observatorija, permainos skaudžiausiai smogtų darbuotojams žemės ūkyje ir paslaugų sektoriuje.
Ypač kentėtų Londonas, kur labai daug kvalifikuotų, išsilavinusių imigrantų. Didmiestyje, kur yra daugiau nei 8,5 mln. gyventojų, dirba apie milijonas asmenų iš kitų ES šalių.
„The New York Times“ kalbinti jauni europiečiai iš tiesų bijo, kad nebegalės gyventi ir dirbti Jungtinėje Karalystėje.
Ir, žinoma, ieško išeičių. Vieni sako neatmetantys galimybės išvykti iš šalies, o kiti bando natūralizuotis – įgyti Jungtinės Karalystės pilietybę.
Visame pasaulyje veikiančios teisininkų kompanijos „Charles Russell Speechlys“ biure Londone už imigracijos reikalus atsakinga Rose Carey pripažino, kad žmonių susidomėjimas britiškais pasais per pastaruosius mėnesius ženkliai padidėjo.
„Anksčiau ES piliečiai nesivargindavo ir prašymų dėl britiško paso neteikdavo.
Būdavo gal pora šimtų per metus, o dabar daugiau, – teigė R.Carey. – Dėl galimo pasitraukimo iš ES yra daug klaustukų, tad žmonės tiesiog nori gauti pasą ir užsitikrinti ateitį“.
Europiečiai jau ieško būdų pasilikti
Tiesa, R.Carey nemano, kad vyriausybė tiesiog išspirs kitų ES valstybių piliečius iš šalies: „Greičiausiai pradės veikti laikina tvarka, pagal kurią bus apsaugoti čia jau esantys žmonės“.
Tačiau daug kas baiminasi, kad naujosios priemonės, dėl kurių reiks susitarti atskirai kiekvienai ES šaliai, gali būti labai sudėtingos.
„Jaunesni imigrantai iš Bendrijos labai aktyviai ieško būdų užsitikrinti tolesnį gyvenimą Jungtinėje Karalystėje. Jie nėra pasyvūs, jie nelaukia, kas atsitiks. Jie ieško išankstinių strategijų“, – tvirtino imigracijos ekspertas Russellas Kingas.
Paieškos nėra lengvos – niekas iš tiesų nežino, ką reikia daryti norint pasilikti Jungtinėje Karalystėje, jei šalis išstos iš ES.
Simbolinis pavyzdys – jau minėta portugalė S.Luis. Ji paauglystėje pramoko anglų kalbos, kuri jai pravertė prieš aštuonis mėnesius nusprendus išvykti į Londoną studijuoti kriminalinę psichologiją.
Studentė įsidarbino sumuštinių parduotuvėje „Pod“. Iš pradžių Silvia plušo virtuvėje, bet netrukus, jos anglų kalbai pagerėjus, merginai buvo leista bendrauti su klientais prie kasos.
23-ejų portugalė dabar nežino, ką daryti. Ji galvoja apie tolesnes studijas Škotijoje – škotai palankiai vertina ES ir grasina surengti antrąjį referendumą dėl nepriklausomybės, jei britų dauguma birželio 23-ąją nuspręs pasitraukti iš Bendrijos. Aišku, jokių garantijų nėra.
„Be jokios abejonės, man neramu dėl „Brexit“, – sako S.Luis, kuri stovyklos „Ne“ pergalės atveju greičiausiai nebegalėtų pasilikti Jungtinėje Karalystėje. – Noriu čia pasilikti, dirbti, kilti karjeros laiptais“.
Kai kuriuos piktina britų arogancija
Jungtinės Karalystės imigracijos įstatymai šiuo metu numato, kad ne ES šalių piliečiai nuolatinės darbo vizos gali tikėtis tik tokiu atveju, jei yra įgiję magistro laipsnį ir per metus uždirba mažiausiai 20,8 tūkst. svarų sterlingų.
Be to, vyriausybė Londone planuoja ribą nuo kitų metų pavasario pakelti iki 30 tūkst. svarų sterlingų.
„Keliami reikalavimai reiškia, kad daugelis darbuotojų iš ES šalių jų neatitinka“, – skelbiama Oksfordo universiteto Migracijos observatorijos ataskaitoje.
Bet galimas problemas nujaučia net tie imigrantai, kurie kriterijus atitinka Viena tokių – 34 metų latvė S.Martinsonė, mokanti penkias kalbas ir anksčiau dirbusi Latvijos užsienio reikalų ministerijoje.
Ispanas A.Maciasas nenustygsta. Jį įžeidė vien Londono sprendimas rengti referendumą.
Politinės ekonomikos magistro studijas baigusi moteris Londone anksčiau darbavosi restoranuose, kur šluostė indus, o dabar dirba paprastoje labdaros organizacijoje.
„Galvoju, kad reiks prašyti Jungtinės Karalystės pilietybės ir įsigyti nekilnojamojo turto. „Brexit“ pasekmės būtų dramatiškos, o jei turėsiu turto, galbūt į mane žvelgs kitaip“, – svarstė S.Martinson.
Tuo metu ispanas A.Maciasas nenustygsta. Jį įžeidė vien sprendimas rengti referendumą.
„Negaliu nepriimti to asmeniškai, – piktinosi vyras, vakarais plėšantis skrajutes, kuriose britai raginami nusisukti nuo ES. – Britai kalba taip, lyg jų šalis būtų atskiras žemynas, plūduriuojantis atviroje jūroje. Jūs – europiečiai. Metas tai suprasti“.
