1. 2016 m. birželio 23 d. įvyko JK narystės Europos Sąjungoje referendumas, per kurį 51,9 proc. balsavusiųjų balsavo už išstojimą iš ES, o 48,1 proc. – už pasilikimą ES. Sutarties dėl ES 50 straipsnis suteikia ES valstybėms narėms išstojimo iš ES galimybę. Pagal minėtą 50 straipsnį, ES valstybė narė, ketindama išstoti iš ES, apie tai turi pranešti Europos Vadovų Tarybai.
2. Iškilo klausimas, ar Vyriausybė gali naudotis savo įgaliojimais ir pateikti pranešimą dėl JK išstojimo iš ES, t.y. ar bus teisėta, jei Vyriausybė kreipsis į ES institucijas dėl išstojimo be JK Parlamento įgaliojimo, išreikšto įstatyme. JK Aukščiausiasis Teismas 2017 m. sausio 24 d. sprendime konstatavo, kad Parlamento įstatymas, įgaliojantis ministrus pateikti pranešimą dėl JK apsisprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, yra būtinas.
3. JK Parlamentas yra sudarytas iš dviejų rūmų – Bendruomenių ir Lordų. Bendruomenių rūmų nariai yra renkami. 2015 m. rinkimuose buvo išrinkti 650 Bendruomenių rūmų nariai. Lordų rūmų narius skiria monarchas ministro pirmininko siūlymu. Kai kuriuos narius gali siūlyti Lordų rūmų skyrimų komisija. Dauguma Lordų rūmų narių yra perai. Šiuo metu yra 804 Lordų rūmų nariai.
4. Paprastai JK įstatymai laikomi priimtais, kai jų projektams pritaria abeji rūmai. Maža to, kad įstatymas įsigaliotų, reikalingas karalienės sutikimas įstatymo projektą paskelbti įstatymu.
5. Po JK Aukščiausiojo Teismo sprendimo JK parlamentas aktyviai įsitraukė į „Brexit“ procesą.
6. Buvo pateiktas JK Parlamentui Europos Sąjungos (pranešimas apie išstojimą) įstatymo projektas. Šio įstatymo projekte tėra du straipsniai. Pirmasis straipsnis skelbia, kad JK ministras pirmininkas įgaliojamas pagal Sutarties dėl ES 50 straipsnio 2 dalį pranešti apie JK ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos. Taip pat pirmajame straipsnyje įtvirtinta, kad įstatymas veikia, nepaisant jokių 1972 m. Europos Bendrijų įstatymo ar kitų įstatymų normų. O antrasis straipsnis nustato įstatymo pavadinimą – Europos Sąjungos (pranešimas apie išstojimą) įstatymas.
7. Šio įstatymo projektą britai vadina „Brexit“ projektu (angl. Brexit bill).
8. 2017 m. vasario pradžioje JK parlamento Bendruomenių rūmai po septyniolika valandų trukusių debatų balsavo už „Brexit“ projektą (498 prieš 114).
9. Tačiau, kad šis projektas įsigaliotų, nepakanka Bendruomenių rūmų pritarimo „Brexit“ projektui, reikia dar ir Lordų rūmų pritarimo.
10. Lordų rūmai 2017 m. kovo 1 d. nepritarė (358 prieš 256) tokiam „Brexit“ projektui. Jie projektą papildė tokia nuostata:
„Per tris mėnesius ministrai turi pateikti pasiūlymus, kuriais būtų užtikrinta, jog su kitų ES valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės piliečiais ir jų šeimų nariais, teisėtai reziduojančiais Jungtinėje Karalystėje, nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos bus elgiamasi taip pat, atsižvelgiant į jų iš Europos Sąjungos teisės kylančias teises, o jų gyvenimo Karalystėje atveju – užtikrinant tas teises ateityje (vertimas neoficialus).“
11. Taigi, Lordų rūmai nebalsavo prieš tai, kad ministrė pirmininkė pradėtų „Brexit“ derybas, bet tiesiog įstatymo projektą papildė nuostata dėl žmonių, atvykusių į JK ir ten legaliai gyvenančių, likimo.
12. JK vyriausybė nenori tokių išankstinių nuostatų, kol nėra aiškaus Europos Sąjungos požiūrio į britų, gyvenančių kitose ES valstybėse narėse, teises.
Galimas ir kitoks scenarijus – „Brexit“ įstatymo projektas gali būti „siuntinėjamas“ iš vienų rūmų į kitus, kol nebus prieita konsensuso.
13. Paskutiniai Lordų rūmų skaitymai ir klausimai dėl projekto numatyti kovo 7 d. Po to projektas bus grąžintas Bendruomenių rūmams svarstyti siūlomus Lordų rūmų pakeitimus.
14. Kai kurie britų parlamentarai mano, jog toks Lordų rūmų sprendimas teturi formalią reikšmę, nes, jų nuomone, Bendruomenių rūmai nepritars tokiam „Brexit“ projektui. Bet ar gali „Brexit“ įstatymo projektas įsigalioti be Lordų rūmų pritarimo, ar bus karalienės sutikimas šį projektą paskelbti įstatymu?
15. Galbūt ir įmanoma. Tokiu atveju reikėtų Bendruomenių rūmams vadovautis 1911 m. Parlamento įstatymo (angl. 1911 Parliament Act) 2 straipsniu, kuris įgalina Bendruomenių rūmus po tam tikrų procedūrų prašyti karalienės sutikimo be Lordų rūmų pritarimo įstatymo projektui. Šio įstatymo normomis labai retai vadovaujamasi.
Galimas ir kitoks scenarijus – „Brexit“ įstatymo projektas gali būti „siuntinėjamas“ iš vienų rūmų į kitus, kol nebus prieita konsensuso. Kai kurie apžvalgininkai teigia, kad tokiu atveju galima perrinkti Lordų rūmų narius.
