2014-aisiais škotai 55 proc. dauguma nubalsavo likti Jungtinės Karalystės dalimi, ir manyta, kad šiuo klausimu mažiausiai keliems dešimtmečiams padėtas taškas.
Tačiau nacionalistai dabar argumentuoja, kad „Brexit“ yra veiksnys, iš pagrindų keičiantis konstitucinius santykius su JK vyriausybe Londone.
2016 metais per „Brexit“ referendumą apie 62 proc. Škotijos gyventojų balsavo už tolesnę narystę Bendrijoje.
Dabar dalis žmonių, 2014-aisiais balsavusių prieš regiono nepriklausomybę, o 2016-aisiais – už pasilikimą ES, kitaip vertina galimybes Škotijai pasukti atskiru keliu po ilgiau kaip 300 metų gyvenimo sąjungoje.
„Per praeitą referendumą balsavau – ir iš tikrųjų balsavau, kad liktume JK“, – sakė anksčiau šį mėnesį Glazge surengtose nepriklausomybės šalininkų eitynėse dalyvavęs Christopheris Clannachanas.
„Manau, padėtis dėl „Brexit“ pabrėžė tikrą JK konstitucijos trūkumą, kai Škotija nubalsuoja už vieną dalyką, bet jo nesulaukia, - kalbėjo jis. – Taigi, tai pakeitė mano ir daugelio kitų žmonių požiūrį.“
„Rinkėjų mandatas“
Škotijos vyriausioji ministrė Nicola Sturgeon pastaraisiais mėnesiais didino spaudimą organizuoti naują referendumą dėl srities nepriklausomybės – „Indyref2“.
Po gruodį įvykusių JK visuotinių rinkimų, kuriuos Škotijoje triuškinamai laimėjo Škotijos nacionalinė partija (SNP), N.Sturgeon pasiuntė Britanijos premjerui Borisui Johnsonui signalą apie gresiančią konstitucinę krizę, pareiškusi, kad jos regionas gali surengti naują plebiscitą.
Tačiau B.Johnsonas pareiškė, kad Londonas nesuteiks įgaliojimų Edinburgui organizuoti naują referendumą, ir argumentavo, kad tai „pratęstų politinę stagnaciją, Škotijos patirtai pastarąjį dešimtmetį“.
N.Sturgeon kaltino B.Johnsono valdančiąją Konservatorių partiją ignoruojant žmonių valią.
„Problema toriams – jog kuo ilgiau jie stengiasi blokuoti demokratiją, tuo labiau parodo, kad Vestminsterio sąjunga nėra tarp lygiųjų, ir skatina paramą nepriklausomybei“, – per „Twitter“ parašė N.Sturgeon.
Prognozuojama, kad Škotijos vyriausybė atsaką ir tolesnius žingsnius paskelbs artimiausiomis dienomis.
Ši kolizija gali sukelti teisinių iššūkių, bet ekspertai perspėja, kad toks pasirinkimas vargu ar būtų sėkmingas.
„Ar turės įvykti antrasis referendumas (ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis?) yra politinis klausimas, ir jis bus sprendžiamas politinėje arenoje“, - savo straipsnyje „Konstituciniai keliai į 2-ąjį Škotijos referendumą“ konstatuoja JK Konstitucinės teisės asociacija.
„Šioje srityje nėra būdo sutrumpinti teisinį kelią“, – pridūrė straipsnio autoriai Chrisas McCorkindale'is ir Aileen McHarg.
N.Sturgeon sakė, kad jos vadovaujama SNP turi mandatą siekti nepriklausomybės, remdamasi ankstesnėmis pergalėmis per JK ir Škotijos parlamento rinkimus, pademonstravusius padidėjusią paramą šiaip partijai.
Tai daugelį paskatino pareikšti, kad vyriausiajai ministrei ir jos nacionalistams galbūt būtų protingiau palaukti 2021 metais vyksiančių kitų Škotijos rinkimų, kad užsitikrintų tvirtesnį politinį ir moralinį pagrindą.
SNP frakcijos JK parlamente lyderis Ianas Blackfordas sakė, kad konservatorių kabineto ministrai pripažino, jog „Vestminsteris negali liautis sakyti „ne“ antrajam referendumui dėl nepriklausomybės“.
Duodamas interviu laikraščiui „Herald“ jis atskleidė, jog torių ministrai jam yra privačiai sakę, kad „tai yra linija, kurią ilguoju laikotarpiu bus sudėtinga išlaikyti“.
Edinburgo universitete dirbanti teritorinės politikos profesorė Nicola McEwen sakė, jog jeigu palaikymas naujam plebiscitui išaugs iki lygio, atspindinčio aiškią daugumą, JK vyriausybė tikriausiai leis jį surengti.
Apylygės stovyklos
Nepriklausomybės šalininkų eitynės yra tapusios įprastu reginiu Glazge ir Edinburge – pagrindiniuose srities miestuose.
Anksčiau šį mėnesį apie 80 tūkst. žmonių, nepabūgusių žvarbaus vėjo ir liūties, mojavo mėlynos ir baltos spalvos Škotijos vėliavomis bei reikalavo užbaigti „Londono valdymą“.
Tačiau net jeigu Londonas sutiktų surengti naują referendumą, nacionalistai nebūtinai užsitikrintų savo tėvynainių daugumos palaikymą.
Praeitais metais apklausos ne kartą demonstravo, kad nė viena stovykla neturi aiškios daugumos, tad plebiscito rezultatų bent jau kol kas prognozuoti neįmanoma.
Parama nepriklausomybės siekiui „padidėjo, bet šis padidėjimas buvo kuklus ir lemiamas daugiausiai žmonių, balsavusių už pasilikimą Europos Sąjungoje“, sakė N.McEwen.
Kita vertus, bet kokie „Brexit“ nulemti ekonomikos sukrėtimai gali pakurstyti škotų nepasitenkinimą ir padidinti tikimybę, kad jie balsuotų už nepriklausomybę.
