524 dienas trukusios ES ir Jungtinės Karalystės (JK) derybos tapo konkrečiu susitarimu, kuris apibrėžė taisykles, kuriomis bus pradėta vadovautis kitų metų kovo 29 dieną, kai „Brexit“ sprendimas įsigalios.
Prie milžiniško kiekio įvairių teisinių niuansų, kurie apibrėš naują santykį, pridėta ir 26 puslapių deklaracija, kuri turėtų padėti pagrindą ateities ES ir JK santykiams. Dėl ko apsispręsta?
Pagrindiniai trys „Brexit“ proceso klausimai buvo piliečių teisės, 39 milijardų svarų sterlingų britų finansinis indėlis ir pasienio politika su ES liekančia Airija.
Šiame susitarime užtikrintos 3 milijonų ES valstybių piliečių, dirbančių ir gyvenančių JK, bei 1 milijono britų, dirbančių ir gyvenančių ES, teisės.
Theresa May bandė nustatyti limitus dėl šiuo metu į JK atvykstančių kitų valstybių piliečių, tačiau jis įsigalios nebent po 2022 metų. Iki to laiko mokytis ar dirbti ES valstybių piliečiai galės ta pačia tvarka.
Sumokėti teks
JK politikai labai nepalankiai sutiko derybų klausimą dėl šios šalies finansinių įsipareigojimų ES. Jeanas Claude'as Junckeris netgi buvo prabilęs apie milžinišką 100 milijardų svarų sumą. Visgi, britams pavyko išsiderėti, kad jie padengs įsipareigojimus iki 2020 m. Th.May pažadėjo sumokėti 39 milijardu svarų.
Tiesa, daugelis „Brexit“ entuziastų vis dar mano, kad britai turėtų pasitraukti be jokių kompensacijų. Jie ketina blokuoti ministrės pirmininkės pasiektą susitarimą.
Aršiausi ginčai vyko dėl atribojimo nuo Airijos. Britai bandė siūlyti „technologinius sprendimus“, tačiau šie buvo įvertinti labai skeptiškai. ES pasiūlė, kad JK priklausanti Šiaurės Airija liktų muitų sąjungoje ir toje pačioje rinkoje, bet Th.May griežtai pareiškė, kad tai bandymas atrėžti dalį valstybės.
Galiausiai, sutarta dėl tarpinės pozicijos. Jei ateityje derybos dėl prekybinių santykių apribos ES narės Airijos galimybes, JK liks ES muitų sąjungoje, o Šiaurės Airijoje išliks ir vieningos rinkos dalimi.
„Brexit“ entuziastai mano, kad toks siūlymas prirakins britus prie ES taisyklių, o ES vadovai mano, kad tai bus galimybė britams manipuliuoti taisyklėmis. Airijos klausimas vis dar palieka atvirų erdvių nerimui dėl aplinkosaugos ar socialinių aspektų, kurie leistų britų verslui įgauti pranašumą prieš airius.
Verslui privilegijų nebus
Derybų pradžioje britai tikėjosi lengvo ir greito sprendimo, tačiau ateities sprendimai dabar skendi miglose. 26 lapų deklaracija nepasako nieko konkretaus apie ateities ES ir JK santykius. Aišku tik tai, kad abi pusės sutarę derinti pozicijas ekonomikos ir saugumo klausimais.
Britai tikėjosi, kad net ir atsiskirdami nuo ES rinkos jie galės išlikti lygiaverčiais žaidėjais, bet derybų tikrovė buvo skausminga. Britų atėjimas į ES rinką bus apribojimas įmonių atitikimu ES nustatomiems konkurencijos, mokesčių, aplinkosaugos reikalavimų standartams.
Nepaisant Th.May bandymų užsitikrinti privilegijuotą situaciją santykiuose, JK bus traktuojama kaip bet kuri kita ne ES valstybė.
Britams nepavyko įrodyti ir būtinybės, kad Londono bankininkai bei verslininkai turėtų specialų pasą, kuris leistų prekiauti ir veikti visoje ES. Vietoje to jie gaus laikinus leidimus, kurie bus atšaukiami Briuselio valia per 30 dienų.
Panoro išsaugoti karinį bendradarbiavimą
Anksčiau itin skeptiškai į ES karinį bendradarbiavimą žiūrėję britai bandė išsiderėti galimybę dalyvauti bendruose gynybos projektuose. Jie norėjo išlaikyti aktyvią narystę ir Europolo bei Europos Sąjungos teisingumo organizacijose, tačiau gaus tik bendradarbiavimo statusą.
Skaudžiausiu smūgiu JK tapo Europos Komisijos sprendimas, kuriuo šios šalies gynybos pramonės atstovai buvo pašalinti iš Europos kosminės programos projektų. Didžiausią šurmulį sukėlė pašalinimas iš 8 milijardus svarų kainuojančio „Galileo“ palydovo projekto.
Milijardą britų mokesčių mokėtojų svarų surijęs projektas Londonui atrodo jų nuosavybės dalis. Britai netgi pagrasino, kad išeis iš programos savanoriškai ir kurs savo palydovą. Kol kas dėl šio projekto sutarimas atidėtas vėlesnėms, konkretesnėms derybų dalims.
