Nors pralaimėjimas balsuojant Bendruomenių Rūmuose tėra techninis kliuvinys, jis rodo, su kokiomis problemomis D.Cameronas susiduria, tramdydamas maištingus euroskeptikus savo centro dešiniojoje konservatorių partijoje prieš plebiscitą, kuris turėtų įvykti 2017 metų pabaigoje.
Tai buvo pirmasis D.Camerono pralaimėjimas Bendruomenių Rūmuose, kur jis turi tik 16 vietų daugumą, nuo gegužę Britanijoje vykusių visuotinių rinkimų.
Premjeras nori, kad Britanija liktų ES nare, jei pavyktų užsitikrinti reformas įvairiose srityse, – pavyzdžiui, kad būtų suvaržytos migrantų iš Bendrijos šalių teisės gauti socialines išmokas, taip pat būtų atsisakyta ES įsipareigojimo kurti dar glaudesnę sąjungą.
Vyriausybė norėjo sušvelninti įprastas taisykles dėl „pardos“ laikotarpio, per kurį ministrams draudžiama skelbti bet kokius pareiškimus, galinčius paveikti balsavimo baigtį. Paprastai toks laikotarpis trunka paskutines 28 dienas prieš referendumą arba rinkimus.
Vyriausybės planai buvo atmesti 312 prieš 285 balsus, todėl bus taikomos įprastos taisyklės. D.Camerono pasiūlymo nepalaikė 37 konservatoriai.
Premjeras nori, kad Britanija liktų ES nare, jei pavyktų užsitikrinti reformas įvairiose srityse, – pavyzdžiui, kad būtų suvaržytos migrantų iš Bendrijos šalių teisės gauti socialines išmokas, taip pat būtų atsisakyta ES įsipareigojimo kurti dar glaudesnę sąjungą.
Kai kurie euroskeptiški parlamento nariai įtaria, kad premjeras apsiribos Britanijos ryšių su Europa kosmetiniais pakeitimais prieš plebiscitą ir nesiims nuodugnių reformų, kurių reikalauja jie.
Per pirmadienį vykusį balsavimą euroskeptikai susivienijo su įstatymų leidėjai iš pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos ir Škotijos nacionalinės partijos, kad atmestų pasiūlymą, kuri jie laikė svarbiu patikrinimu, ar vyriausybė yra pasiruošusi spręsti jų nuogąstavimus.
