A.Aslinas – vienas iš 215 Ukrainos gynėjų, trečiadienį susigrąžintų per mainus su Rusija.
Aidenas, vėl susitikęs su motina Angela ir sužadėtine ukrainiete Diane, prisipažino: „Niekada nemaniau, kad ištrūksiu gyvas.“
Nottse gimęs Aidenas 2018 metais Ukrainoje susikūrė naują gyvenimą – įsimylėjo ir įstojo į jūrų pėstininkus. Jis kovojo prieš rusus po jų invazijos į Ukrainą šių metų vasarį.
Tačiau jo batalionas atsidūrė užribyje, kai balandį kruvinos Mariupolio apgulties metu pritrūko maisto ir amunicijos.
Prieš pasiduodamas Aidenas paskambino savo 51-erių metų mamai Angelai ir pažadėjo sužadėtinei Diane: „Nesvarbu, kas nutiktų, aš tave dar pamatysiu.“
Tačiau netrukus jis jau nuogąstavo, kad jo dienos suskaičiuotos.
Aidenas prisimena: „Jie pažiūrėjo į mano pasą ir greitai suprato, kad jis nėra ukrainietiškas. Kareivis rusiškai paklausė: „Iš kur tu?“ Atsakiau, kad iš Didžiosios Britanijos. Jis trenkė man į veidą. Jie atskyrė mane nuo kitų ir pradėjo apklausą šarvuočio gale. Nuėjau pas savo vadą ir pasakiau: „Klausyk, mane paims, jie tikriausiai mane nužudys, man reikia, kad tu, kai išeisi, jei išeisi, pasakytum mano šeimai, kad aš juos myliu“.“
Žadėjo gražią mirtį
Aidenas buvo nuvežtas į Donecko liaudies respubliką, su gobtuvu ant galvos įvestas į sulaikymo centrą ir per apklausą ne kartą mušamas lazda, jis sakė leidiniui „The Sun on Sunday“.
Jis buvo talžomas už kiekvieną atsakymą, be to, buvo grasinama nupjauti ausį.
Šiuos sužalojimus pasaulis pamatė jau po 24 valandų, kai Vladimiro Putino pakalikai socialiniuose tinkluose paskelbė apie brito sulaikymą.
„Pareigūnas rūkė cigaretę ir atsiklaupęs priešais mane paklausė: „Ar žinai, kas aš esu?“. Pasakiau „ne“, o jis rusiškai atsakė: „Aš esu tavo mirtis“. Tuomet jis paklausė: „Ar matai, ką aš tau padariau?“. Jis parodė į mano nugarą, parodė peilį ir supratau, kad jis man dūrė juo. Tuomet jis manęs paklausė: „Ar nori greitos, ar gražios mirties?“. Atsakiau rusiškai: „Greitos mirties“. Jis nusišypsojo ir pasakė: „Ne, tavęs laukia graži mirtis... ir aš pasirūpinsiu, kad tai būtų graži mirtis““, – prisiminė Aidenas.
Nuteistas mirti
Kitus 5 mėnesius jis 24 valandas per parą buvo laikomas nedidelėje kameroje, kurioje buvo pilna tarakonų ir utėlių.
Aidenas nematė saulės šviesos, buvo išleidžiamas iš kameros tik filmuojant propagandinius vaizdo įrašus ar kad galėtų paskambinti Užsienio reikalų ministerijai.
Jo kankintojai paleisdavo Rusijos himną, liepdavo atsistoti ir giedoti – kitaip vėl bus mušamas. Kaskart, kai atsidarydavo kameros grotos, jam buvo įsakyta sušukti: „Šlovė Rusijai“.
Gegužę Aidenas buvo teisiamas. Jis pasinaudojo proga pabendrauti su savo šeima – kai ką nors meluodavo, trindavo nosį.
Aidenas buvo nuteistas mirties bausme, jam pasakyta, kad bus sušaudytas.
„Per visus penkis nelaisvėje praleistus mėnesius negalėjau verkti. Kai išgirdau, kad man paskelbtas mirties nuosprendis, norėjau verkti, bet tiesiog negalėjau. Tiesiogine prasme reikėjo išgyventi. Tavo gyvenimas yra šių žmonių rankose ir darai tai, ką jie liepia, arba patiri pasekmes. Nepaisant visko, ką išgyvenome, žinojau, kad anksčiau ar vėliau tunelio gale išvysime šviesą ir aš grįšiu pas Diane ir savo šeimą“, – vilties neprarado Aidenas.
Sugrįžimas namo
Šią savaitę Aidenas pagaliau sulaukė ilgai lauktos žinios – uždėjus ant galvos gobtuvą, jis buvo išvestas iš kameros ir įsodintas į sunkvežimį, vykstantį į Rostovo prie Dono oro uostą Rusijoje.
Per visus penkis nelaisvėje praleistus mėnesius negalėjau verkti.
Ten taip pat buvo ir kiti jo suimtieji – 59-erių metų Johnas Hardingas, 48-erių metų Shaunas Pinneris, 22-ejų metų Dylanas Healy ir 35-erių metų Andrew Hillas.
„Girdėjau, kaip vienas iš kareivių pasakė „apsikeitimas“. Pradėjau jaudintis, bet vis kartojau sau: „Nustok, nustok“. Galbūt neteisingai išgirdau. Jie dar paklausė: „Ar girdėjote naujienas apie karalienę?“. Prieš kelias dienas apie tai buvau girdėjęs per radiją savo kameroje, todėl pasakiau „taip“. Tai buvo gana emocinga“, – prisiminė Aidenas.
Jį įsodino į sunkvežimį, liepė atsiklaupti ant kelių, o riešus ir akis apvyniojo lipnia juosta. Visi, buvę sunkvežimyje, negalėjo pajudėti.
„Vis dar nežinojau, kas vyksta, bet po kelių valandų atvykome į oro uostą. Nuėmus juostą, bandžiau susivokti, kur esu. Vienas iš vaikinų sako: „Ar tai Romanas Abramovičius?“, – toliau pasakojo karo belaisvis.
Buvęs Anglijos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas Romanas Abramovičius kartu su Saudo Arabijos kronprincu Mohammedu bin Salmanu ir vyriausiasis Ukrainos derybininku Rustemu Umerovu atliko pagrindinius vaidmenis kelis mėnesius trukusiose derybose, po kurių Ukraina atgavo daugiau nei 200 karių.
Kai Ukrainos gynėjai įlipo į lėktuvą, R.Abramovičius paspaudė Aidenui ranką ir pasakė: „Džiugu, kad esi čia“.
Mažiau nei prieš 48 valandas buvau vienutėje, su manimi buvo elgiamasi blogiau nei su šunimi.
„Tai buvo nuostabu. Mažiau nei prieš 48 valandas buvau vienutėje, su manimi buvo elgiamasi blogiau nei su šunimi, o dabar sėdėjau lėktuve su žmonėmis, kurie nenorėjo manęs skriausti“, – stebėjosi Aidenas.
