Jungtinėje Karalystėje Velykų šventimas prasideda Didįjį Ketvirtadienį, kuomet karalienė įteikia apdovanojimus šaliai nusipelniusiems žmonėms. Karališkąja Didybe vadinamos ceremonijos metu monarchė apdovanoja po vieną vyrą ir vieną moterį kiekvieniems savo metams. Dažniausiai išrenkami senjorai, savo gerais darbais ir atsidavimu nusipelnę bendruomenei arba bažnyčiai.
Monarchė apdovanoja po vieną vyrą ir vieną moterį kiekvieniems savo metams.
Šiemet Elžbieta II-oji 89 vyrams bei tiek pat moterų įteiks po 89 p vertės specialiai šiai progai nukaldintų monetų. Išrinktiesiems įteikiama po raudoną ir baltą odinį maišelį. Baltajame maišelyje sudėtos monetos už kiekvienus karalienės amžiaus metus. Raudonajame maišelyje kartu su įvairiomis dovanomis, dovanojami pinigai, pagal tradiciją skirti vargstantiesiems.
Karališkosios Didybės ceremonija siejama su Paskutiniąja Vakarienė ir Jėzaus Kristaus žodžiais „Mylėkite vieni kitus taip, kaip aš jus mylėjau“. Ši tradicija atsirado vienam iš karalių pradėjus per Velykas šelpti vargšus maistu, pinigais bei drabužiais. Prieš daugybę amžių šalies monarchas Didįjį Ketvirtadienį mazgodavo kojas savo amžiaus varguoliams. Taip būdavo minimas Jėzaus kojų mazgojimas apaštalams.
Šokėjai ir palmių šakelės
Penktadienis prieš Šv. Velykas Jungtinėje Karalystėje vadinamas Geruoju Penktadieniu. Jo metu, kaip ir Lietuvoje, aukojamos mišios už Jėzaus Kristaus nukryžiavimą bei laikomasi pasninko.
Atgimimo šventės simboliais britai, kaip ir kiti katalikai, laiko kiaušinius, kiškius, viščiukus, kryžius ir... palmes. Palmių šakelės nuo romėnų laikų buvo laikomos karalių ir didikų sveikinimo ritualo dalimi. Sekmadienis prieš Šv. Velykas Lietuvoje vadinamas Verbų, o Didžiojoje Britanijoje – palmių. Tądien vyksta paradai, kuriuose mojuojama palmių šakelėmis, o į bažnyčias šventinimui tikintieji nešasi ne verbas, o į kryžius bei įvairias puokštes surištas palmių šakeles.
Velykų laikotarpiu gatvėse dažnai galima išvysti šokančių folkloro drabužiais pasidabinusių vyrų. Tai – Morissai, iš viduramžių atkeliavusi šventės tradicija, praktikuojama ne tik Anglijoje, bet ir kai kuriose kitose angliškai kalbančiose šalyse. Morissai dažniausiai būna šviesiai apsirengę, čiurnas apsiraizgę varpeliais, galvas pridengę skrybėlėmis bei mojuojantys dideliais spalvingais kaspinais.
Šokėjai gatvėmis žygiuoja būriais, o jų lyderis neša ant stiebo prikabintą pripūstą kiaulės pūslę. Šokantieji Morissai išskirtinį dėmesį rodo moterims ir jas apsukę ratu šoka. Tikima, kad moteris, kuriai grupės lyderis trinktelės per galvą pripūsta pūsle, visus metus bus laiminga. Kai kuriuose miestuose po Šv. Velykų pietų vyksta ir Morissų eitynės ar šokių konkursai.
Jorke vis dar išlikusi tradicija vaidinti publikai viduramžių spektaklius. Viešosiose erdvėse atliekamų pasirodymų aktoriai kalba senąja anglų kalba, tad net paties britams sunku suprasti, ką jie sako.
Šventinio stalo subtilybės
Didžiojoje Britanijoje, kaip ir Lietuvoje, per Velykas vyksta kiaušinių ridenimas, tačiau britai kiaušinius ridena nuo kalnų ir stebi, kurio margutis nukeliaus toliausiai arba nuriedės nuo kalno pirmas ir nesuduš. Taip pat itin populiari pramoga šeimoms, vykstanti įvairiose viešose vietose, parkuose ir net Bakingamo rūmuose – kiaušinių slėpynės.
Varžybų organizatoriai didelėje erdvėje išslapsto tūkstančius šokoladinių kiaušinių ar kitų skanėstų, o dalyviai su krepšeliais leidžiasi į paieškas. Laimi daugiausiai kiaušinių per nustatytą laiką suradęs slėpynių dalyvis.
Šv. Velykų stalas kiekvienoje šalyje – unikalus, be kiaušinių jis dažniausiai puošiamas skaniausiais kepiniais. Britai iš kitų tautų išsiskiria tradiciniais virtais pyragais bei velykinėmis bandelėmis.
Šventės simboliu tapusios „Kryžiaus“ bandelės – mieliniai kepiniai, kuriuos pašaunant į orkaitę viršuje įpjaunamas gilus kryžius. Bandelėms iškepus kryžius pripildomas saldaus balto glaisto.
Taip pat britai prie Šv. Velykų arbatėlės tradiciškai patiekia virtus pyragus „Dėmėtą pimpį“ arba „Simnelio pyragą“. Šie keisti pavadinimai atsirado dar viduramžiais ir liko nepakitę. Abu pyragai gaminami iš paprastos miltų ir vandens tešlos, pagardinami pačiais įvairiausiais džiovintais vaisiais, cukatomis ar riešutais ir verdami dubenį įstačius į didesnį puodą su vandeniu.
Nors anglai daugybę amžių per Šv. Velykas mėgaudavosi dažytais ir spalvingais kiaušiniais, ši tradicija pamažu blėsta.
Stalas puošiamas neįmantriais kiaušiniais, o „velykų kiaušinis“ šalyje jau seniai įgavo kitą reikšmę. Kasmet prekybininkai džiaugiasi vis augančiu šokoladinių kiaušinių populiarumu. Šokoladiniai kiaušiniai šalies biudžetui per Velykas atneša apie 200 mln. svarų sterlingų pelno.
