Dažnas geopolitinių poslinkių Europoje stebėtojas pastaraisiais metais – jei ne dešimtmečiais – mato aiškią tendenciją: kad artimiausia JAV sąjungininkė Senajame žemyne yra Jungtinė Karalystė.
Tokie analitikai jau pripratę prie Vokietijos ir Prancūzijos lyderių pareiškimų, esą Europai reikėtų veikti savarankiškiau ir netgi išlįsti iš po jau daug metų JAV laikomo saugumo skėčio, nes amerikiečiai neva jau neprognozuojami.
Ekspertai retorikos, kokios, pavyzdžiui, garsiajame interviu „The Economist“ atseikėjo Emmanuelis Macronas, iš Londono negirdėdavo – britams partnerystė su JAV ypatinga ir dar svarbesnė dabar, kai šalis susiruošė išstoti iš ES.
Todėl daug kas labai nustebo, kai Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as sausio viduryje interviu „The Sunday Times“ pareiškė, kad britams reikia būti pasiruošusiems kovoti be JAV pagalbos.
„Amerika – ne vien D.Trumpas“
Taip B.Wallace'as leido suprasti rimtai vertinantis įspėjimus, esą JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija vykdo ir vykdys vis labiau izoliacionistinę užsienio politiką.
Gynybos sekretorius netgi pripažino, kad naktimis sunkiai užmiega, nes yra kankinamas minčių apie galimą JAV atsitvėrimą nuo pasaulio. Ir pabrėžė, kad britams reikėtų nebūti priklausomiems nuo amerikiečių pagalbos per karinius konfliktus ateityje.
„Per pastaruosius metus JAV paskelbė, kad pasitraukia iš Sirijos, o Donaldas Trumpas Irako klausimu pareiškė, jog NATO turėtų daryti daugiau Viduriniuose Rytuose.
2010 metų vertinimai, kad visada būsime koalicijoje su JAV, iš tiesų nereiškia, jog taip bus. Mes esame labai priklausomi nuo amerikiečių žvalgybos ir amerikiečių aviacijos priedangos. Reikia diversifikuoti savo išteklius“, – kalbėjo B.Wallace'as.
Interviu 15min I.Bondas pabrėžė, kad transatlantinė partnerystė privalo išlikti stipri. Ir, nors suabejojęs, kaip reikėtų interpretuoti B.Wallace'o pareiškimus, pridūrė, kad Jungtinė Karalystė turėtų ir toliau aktyviai veikti Europos saugumo klausimais.
„Juk mes toliau priklausome NATO, dabar dar reikės susitarti dėl tolesnių santykių su ES – aišku, įdomu, ar ES išliks aktyvi gynybos srityje“, – svarstė analitikas.
I.Bondas, aišku, priminė garsųjį Prancūzijos prezidento E.Macrono interviu, kuriame jis pareiškė, kad NATO ištikusi „smegenų mirtis“.
I.Bondas: D.Trumpas nėra vienintelis veikėjas JAV politikoje – politinis elitas ten plačiai remia NATO ir tikina, kad atakos atveju atskubėtų į pagalbą Europai.
„Jo komentarai buvo kiek per aštrūs, bet naudingi prieš NATO šalių lyderių pasitarimą Londone. Taip, turime problemą – bet ji tokia, kad pastaruosius du dešimtmečius Europos gynyba labiau rūpėjo JAV, o ne europiečiams.
Tad jei nerimas dėl Trumpo verčia europiečius rimčiau žiūrėti į gynybos klausimus ir artėti prie 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, tai puiku“, – pastebėjo I.Bondas.
„Transatlantinė partnerystė tikrai nėra geros būklės, ir tai didžiąja dalimi išties susiję su Trumpu. Bet Trumpas nėra vienintelis veikėjas JAV politikoje – politinis elitas ten plačiai remia NATO ir tikina, kad atakos atveju atskubėtų į pagalbą Europai“, – pridūrė ekspertas.
Jo nuomone, Europos šalių lyderiai elgiasi teisingai, kai klausosi, ką sako D.Trumpas, bet dažnai pamiršta, kad JAV prezidento balsas nėra vienintelis. Esą yra kitų pareigūnų, ir su jais būtina stiprinti santykius.
„Tiesa, reikia atsiminti, kad vien amerikiečiais kliautis negalime. Reikia investuoti ir patiems“, – teigė I.Bondas.
Protekcionizmas – abiejose Atlanto pusėse
Dažnam Europoje visgi užkliūna savotiškas paradoksas – JAV ragina europiečius skirti daugiau lėšų ir dėmesio gynybai, tačiau kai ES šalys pradeda svarstyti būtent apie tai, tuoj pat ima raminti, esą nereikia dubliuoti NATO veiklos. Kaip tokiomis sąlygomis išmanevruoti?
„Dilema iš dalies susijusi su gynybos pramonės reikalais, kurie kelia nerimą amerikiečiams. Ir gana pagrįstą – Europos veiksmai neretai susiję su siekiu padėti Prancūzijos gynybos pramonei, o ne sustiprinti viso žemyno pajėgumus“, – 15min teigė I.Bondas.
Jam Europos žemyninėje dalyje trūksta diskusijų dėl to, kaip struktūrizuoti Europos gynybos fondą ir vystyti 2017 metais pradėtą ES nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo iniciatyvą (PESCO). Taip pat Europos Komisijos vykdomą palydovinės navigacinės „Galileo“ sistemos programą.
„Tai aktualu ir britams. Jei trūksta diskusijų, mums, Jungtinei Karalystei, neaišku, kaip likti viso to dalimi. Juk mes toliau būsime Europoje, o jos saugumas mums nebus mažiau svarbus“, – pabrėžė I.Bondas.
Kita vertus, tam tikro protekcionizmo jis įžvelgia ir amerikiečių retorikoje: „Atrodo, kad JAV Europai sako daryti daugiau, bet daryti perkant amerikietišką ginkluotę.“
„Realybė vis dėlto tokia, kad Europoje daug šalių glaudžiai bendradarbiauja su amerikiečiais gynybos srityje ir nenori atsidurti padėtyje, kai joms būtų pasakoma rinktis ES programas.
I.Bondas: atrodo, kad JAV Europai sako daryti daugiau, bet daryti perkant amerikietišką ginkluotę.
Reiktų gerokai platesnio JAV ir ES dialogo apie gynybos rinkas ir jų atvirumą. Nors amerikiečiai kartais sako, kad JAV gynybos rinka labai atvira, taip nėra – net tokia kompanija „BAE Systems“ yra priversta labai aiškiai atskirti veiklą Europoje ir JAV.
Taip siekiama, kad technologijos, sukurtos Amerikoje, nenutekėtų į Europą. Tai yra protekcionizmas“, – pasakojo I.Bondas.
Londono įsitraukimas naudingas Europai
NATO šalis šis ekspertas, anksčiau pats dirbęs Aljanse, ragintų daugiau užsiimti „atviru ir sąžiningesniu“ politiniu dialogu.
„Tokio dialogo turėtų siekti būtent Jungtinė Karalystė. Dar prieš 30 metų kai kurios Aljanso šalys kalbėjo, kad nori politikos ir dialogo, bet ir dabar diskutuojame apie tuos pačius reikalus.
Britams politinis dialogas turėtų būti labai svarbus, nes Jungtinės Karalystės nebebus prie ES lyderių stalo, kai bus kalbama apie strateginius klausimus – Rusiją, Kiniją, Vidurinius Rytus.
Visa Europa tik išloš, jei bus rastas efektyvus būdas Londonui kalbėtis apie saugumą su Europa“, – svarstė I.Bondas.
Įmanomos mini koalicijos – dar premjero Davido Camerono valdymo laikais susiformavo savotiška Jungtinės Karalystės, Šiaurės šalių ir Baltijos valstybių grupuotė, kuri gali veikti ir toliau.
„Nežinau, ką apie tai galvoja Borisas Johnsonas, tačiau viliuosi, kad toks formatas išliks, nes yra naudingas. Negana to, Macronas yra iškėlęs tam tikros Europos Saugumo Tarybos idėją – tai leistų britams toliau dalyvauti diskusijose apie Europos saugumą.
Aišku, idėja savotiškai sklando ore. Tokia institucija nebūtų ES ar NATO institucija, tad turbūt reiktų kalbėti apie skambų pragmatiškos idėjos pavadinimą. Bet tokia Taryba būtų naudinga“, – 15min tvirtino I.Bondas.
Analitikui apskritai atrodo patrauklios įvairios smulkios „norinčiųjų koalicijos“ ir „kuklesnės struktūros“, tiesiančios tiltus tarp ES ir NATO: „Visa tai gerai – tik reikia daug dirbti, kad idėjos virstų kažkuo daugiau.“
