„Venesueloje reikia ne dislokuoti rusų karius, o grįžti prie demokratijos laisvų ir sąžiningų prezidento rinkimų keliu“, – pareiškė diplomatijos vadovas socialiniame tinkle „Twitter“.
J.Huntas taip pat sakė, kad jį nuvylė žinia apie tai, jog Venesuelos prezidento Nicolas Maduro „režimas įveda naujas nesąžiningas priemones“ venesueliečių opozicijos lyderio Juano Guaido atžvilgiu.
Britų diplomatijos vadovas tviteryje pasidalino naujiena apie tai, kad išvakarėse buvo pareikalauta panaikinti J.Guaido teisinę neliečiamybę.
Venesuelos konstitucinė asamblėja antradienį atėmė teisinę neliečiamybę iš opozicijos lyderio J.Guaido ir suteikė krizės krečiamos šalies teismui įgaliojimus vykdyti jo baudžiamąjį persekiojimą.
N.Maduro iniciatyva įkurtos konstitucinės asamblėjos pirmininkas Diosdado Cabello paskelbė, kad vienbalsiai nuspręsta leisti Aukščiausiajam Teismui teisti J.Guaido.
Tuo metu pats opozicijos lyderis, anksčiau šiemet pasiskelbęs laikinuoju Venesuelos vadovu ir pripažįstamas per 50 valstybių, pareiškė, jog dėl to nežada atsižadėti savo siekio nuversti N.Maduro.
Jųdviejų konkurencija išaugo iki geopolitinės kovos, nes J.Guaido paramą išreiškė Jungtinės Valstijos ir dar apie 50 šalių, o N.Maduro – Rusija, Kuba ir Kinija.
Nors N.Maduro savo šalyje yra nepopuliarus dėl gilėjančio ekonominio chaoso, jį vis dar palaiko kariuomenės vadai, be to, praėjusį mėnesį į šalį atsiųsta apie 100 rusų karių.
N.Maduro, susidūręs su neįvardytų pasekmių grėsme, iki šiol atsižvelgdavo į JAV perspėjimus neareštuoti J.Guaido, tačiau sulaukęs atviros Maskvos paramos atrodo įgavęs daugiau pasitikėjimo.
