Generolas leitenantas Mike‘as Elvissas, einantis lauko kariuomenės vado pareigas, perspėjo, kad, pasibaigus kovoms, prasidės lenktynės, kaip atkurti šarvuotąsias pajėgas, nes valstybės ruošiasi kitam karui.
Dar labiau įtrauks Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją
Kalbėdamas Farnboro tarptautinėje šarvuotųjų transporto priemonių konferencijoje, jis sakė: „Neabejotina tai, kad kai tik Ukrainoje nutils ginklai, Rusija atsigaus, atsikurs ir dar labiau susimokys su nauja agresorių ašimi.
„Prasideda lenktynės, kaip persiorientuoti ir atkurti konvencinį atgrasymą strateginės konfrontacijos eroje“, – kalbėjo generolas. Sakydamas „konvencinis atgrasymas“, jis turėjo omenyje šarvuotąsias pajėgas, pastebi dienraštis „The Times“.
Kariuomenė laiko Kiniją, Iraną ir Šiaurės Korėją „agresorių ašies“, kuri kartu su Rusija siekia destabilizuoti Vakarus, dalimi.
Laukia naujas konfliktas su stipresne Rusija
Aukšto rango kariškiai Jungtinės Karalystės gynybos ministerijoje mano, kad, D.Trumpui užtikrinus taikos susitarimą, tarp Rusijos ir Vakarų prasidės lenktynės, kaip paruošti savo kariuomenes kitam konfliktui.
Pasak generolo leitenanto Ralpho Wooddisse'o, NATO sąjungininkų greitojo reagavimo korpuso vado, tikima, kad kitą kartą Rusija bus „daug geriau pasirengusi“, nes jos kariuomenė nuolat prisitaiko prie kovos.
Jis pridūrė, kad Jungtinė Karalystė turi būti atsargi manydama, kad Rusija kovos „tokiu pat meistriškumo lygiu“, kokį parodė 2022 m., kai jai nepavyko užimti Ukrainos.
JAV štabo viršininko pavaduotojas operacijoms ir žvalgybai NATO Europos vadavietėje Matthew Van Wagenenas sakė manantis, kad Rusija jau sparčiai atkuria savo pajėgas ir „greičiau, nei manome“, grįš į iki 2022 m. buvusį karinio pajėgumo lygį.
Generolas majoras įspėjo, kad dėl Ukrainai tiektos technikos ir per pastaruosius 35 metus sumažėjusių investicijų visame aljanse trūksta šarvuočių ir kad šalys turi padidinti jų gamybą, ruošdamosi būsimam konfliktui. Paklaustas, kiek aljansui trūksta šarvuočių, jis atsakė, kad jų trūksta „labai daug“.
D.Trumpas siekia užbaigti karą Ukrainoje per pirmąsias 100 dienų nuo atėjimo į valdžią. Tačiau NATO sąjungininkai nerimauja, kad Kyjivas nėra pakankamai stiprus, kad galėtų pradėti derybas, kurios greičiausiai būtų palankios Vladimirui Putinui ir dėl kurių Ukraina atiduotų didelę dalį savo teritorijos.
