Analitikas interviu 15min tikino, kad bendradarbiavimą saugumo srityje išlaikyti siekiantis Londonas tikisi, jog Lietuva ir toliau laikysis įsipareigojo gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Be to, Vilnius turėtų bandyti užkirsti kelią bet kokiai destabilizacijai Europos Sąjungos (ES) ir NATO viduje.
Saugumui svarbūs rinkimai
– Kokie didžiausi saugumo iššūkiai Jungtinės Karalystės laukia po „Brexit“?
– Manau, kad saugumo iššūkiai auga. Naujausia vyriausybės pajėgumų apžvalga rodo, kad žengiame į nepastovią erą tarptautiniuose santykiuose, kurią apibūdina konkurencija tarp šalių. Tolstama nuo tokių klausimų kaip kova su terorizmu ar ekstremizmu, arba šie klausimai girdėsis kažkur fone.
Didžiausias dėmesys bus skiriamas Kinijai ir jos įtakai tarptautinei sistemai. Ir, žinoma, susiduriame su Rusijos keliamu strateginiu iššūkiu, kurį Britanija patyrė per kelis apnuodijimus Jungtinėje Karalystėje. Iššūkis yra ir britų vaidmuo santykiuose su Europa NATO rėmuose.
– Ar „Brexit“ gali pakenkti pastangoms kovoti su terorizmu?
– Tai labai priklausys nuo to, dėl ko bus susiderėta per ateinančius metus. Jei bus patvirtinta dabartinė išstojimo sutartis, jei konservatorių vyriausybė rinkimuose laimės daugumą ir išlaikys savo vadovavimo šaliai pozicijas, nemanau, kad nukentės pastangos kovoti su terorizmu.
TAIP PAT SKAITYKITE: Europos saugumas po „Brexit“: savo progos laukia teroristai ir Rusija?
Reikės išspręsti problemas, susijusias su tuo, kaip Jungtinė Karalystė sąveikauja su Europa, o Europa sąveikauja su Jungtine Karalyste. Tikiuosi, kad sveikas protas bus išsaugotas, ir galėsime išlaikyti aukštą bendradarbiavimo lygį net tuomet, kai Jungtinė Karalystė nebebus Bendrijos narė.
– Kaip pasikeistų saugumo situacija su Jeremy Corbynu premjero poste ir leiboristams turint daugumą?
– Pasak nuomonių apklausų, labai mažai tikėtina, kad Jeremy Corbynas su leiboristais gaus daugumą. Tačiau yra tikimybė, kad konservatoriai negaus tikros daugumos, ir todėl bus priversti ieškoti koalicijos partnerių. Yra ir tokia tikimybė, kad leiboristai sudarys koaliciją su viena ar keliomis partnerėmis ir formuos vyriausybę.
Tokiu atveju būtų, galima taip pasakyti, labai įdomu.
Corbyno vadovaujamos Leiboristų partijos požiūris į gynybą ir Britanijos indėlį į NATO yra labai dviprasmiškas. Nors pati Leiboristų partija pasisako už branduolinių ginklų sistemos atnaujinimą ir priežiūrą bei siūlo skirti 2 proc. BVP gynybai, Corbynas sakė nematąs situacijų, kai krizės atveju aktyvuotų branduolinius ginklus.
TAIP PAT SKAITYKITE: Užduotis B.Johnsonui: parašyti laiškus su nurodymais dėl branduolinio ginklo panaudojimo
Be to, kalbėdamas apie 5-ąjį NATO straipsnį jis sakė nematąs situacijų, kai panaudotų karinius Britanijos pajėgumus – Corbynas pasitelktų politinę paramą.
Tokiu atveju būčiau gana susirūpinęs, jei būčiau iš Lietuvos, Estijos ar Rumunijos.
Tikisi, kad JK išliks lyderė
– Kaip įsivaizduojate Jungtinės Karalystės vaidmenį NATO po „Brexit“?
– Manau, kad jis turėtų išlikti toks, koks yra, ir dar sustiprėti. Jungtinė Karalystė yra viena iš kelių (NATO) šalių, gynybai išleidžiančių daugiau nei 2 proc. BVP, taip pat viena iš nedaugelio šalių, nuo tų 2 proc. BVP 20 proc skiriančių ginkluotųjų pajėgų modernizavimui, naujos įrangos kūrimui.
Yra parengta didelė programa, pagal kurią per ateinančius 5–10 metų įsigysime visą naujos įrangos spektrą. Ta įranga bus labai pažangi ir pajėgi. Tiesa, kyla klausimų dėl kainos, ar galėsime sau tai leisti. Tačiau pastaraisiais metais vyriausybė didino šalies išlaidas gynybai.
Todėl tikiuosi, kad JK ir toliau Europos gynyboje vaidins lyderės vaidmenį, kaip ir buvo visada. Taip kompensuojant pasitraukimą iš ES, sustiprinant įsipareigojimą sąjungininkei.
JK vaidino pagrindinį vaidmenį dislokuojant priešakines pajėgas Rytų Europoje. Britanija taip pat stiprina vaidmenį Juodosios jūros regione, Rumunijoje, Bulgarijoje, taip pat šiauriniame regione, įskaitant Islandiją ir Norvegiją.
Nemanau, kad tai keisis, nes, kaip sakė premjeras ir sekretoriai, Britanija gali trauktis iš Europos Sąjungos, bet ne Europos.
– Panašu, kad prezidentas Emmanuelis Macronas, Prancūzija turi ambicijų vaidinti didesnį vaidmenį formuojant Europos saugumą. Ar gali atsirasti trintis tarp Prancūzijos ir Britanijos?
– Manau, kad Britanija užimtų labai tvirtą poziciją santykiuose su bet kuria šalimi, kuri siektų pakenkti Europos saugumui ar jį kvestionuotų, kaip darė Macronas. Sakyti, kad NATO ištiko smegenų mirtis, yra visiška nesąmonė.
Aljansas vis dar išpildo savo vaidmenį, sustiprino savo poziciją grėsmių iš Rusijos atžvilgiu, yra dislokuotos britų ir amerikiečių konvencinės pajėgos, branduoliniai pajėgumai niekur nedingo.
Jei galėčiau, patarčiau Macronui labiau koncentruotis į savo gynybos išlaidas ir 2014-aisiais duotų įsipareigojimų vykdymą, o ne abejoti JAV arba Britanijos įsipareigojimus Europos gynybai.
– Kalbant apie gynybos finansavimą, ar visa tai vien apie skaičius? Graikija gynybai skiria daugiau nei 2 proc. BVP, tačiau nemažai tų pinigų išleidžiami atgrasyti kitą NATO narę – Turkiją.
– Taip, tačiau, kaip ir minėjau anksčiau, tai ne vien apie 2 proc. BVP gynybai skyrimą.
2014 m. buvo įsipareigota gynybai skirti 2 proc. BVP – kad tai būtų ne lubos, o grindys – ir 20 proc. tos sumos skirti ginkluotųjų pajėgų modernizacijai.
J.Rogersas: „Reikia ne tik skirti 2 proc., bet ir tuos pinigus išleisti efektyviai. Ir tai nereiškia, kad galima nedalyvauti Aljanso iniciatyvose ar užjūrio operacijose – reikia stengtis daryti visus tris dalykus.“
Reikia ne tik skirti 2 proc., bet ir tuos pinigus išleisti efektyviai. Ir tai nereiškia, kad galima nedalyvauti Aljanso iniciatyvose ar užjūrio operacijose – reikia stengtis daryti visus tris dalykus.
Todėl susierzinu išgirdęs kai kurias šalis sakančias, kad „mes nusiuntėme X skaičių karių į taikos palaikymo misiją“, arba „mes praradome saujelę karių Malyje ar kur nors kitur“.
Beveik visos šalys tai patyrė. Tačiau tai neatleidžia nuo kitų įsipareigojimų NATO.
– NATO neištiko smegenų mirtis, tačiau Aljansas turi problemų, ar ne?
– Taip, yra problemų, akivaizdu, kad problemų yra ir Europos Sąjungoje. Viena jų yra ta, kad Jungtinė Karalystė ketina pasitraukti iš bloko. Visos organizacijos turi problemų. Todėl siūlyčiau į problemą žiūrėti holistiškai.
NATO esmė – Jungtinės Karalystės ir JAV suteikiama apsauga pasitelkiant konvencinę jėgą ir branduolinį atgrasymą. Kol šios dvi šalys laikosi įsipareigojimų Europos gynybai, NATO nėra ištikusi smegenų mirtis, Aljansas yra labai gyvybingas.
Tiesą sakant, Jungtinės Karalystės ir JAV indėlis į Europos gynybą tame kontekste pastaraisiais metais išaugo.
JAV paskelbė įvairių iniciatyvų, skirtų sustiprinti Lenkijos, Baltijos šalių gynybą, likti Bulgarijoje ir kitose šalyse. Per įvairias dvišales iniciatyvas buvo dislokuotos priešakinės pajėgos, taip pat jungtinės ekspedicinės pajėgos Šiaurės šalyse.
Šių šalių indėlis niekur nedingo. Be to, Kanada vis dar yra stipriai įsipareigojusi NATO, jos pajėgos dislokuotos Latvijoje.
Todėl man kelia nerimą tokio tipo argumentai, nes manau, kad juose paprasčiausiai nėra tiesos.
Londonas tikisi bendradarbiauti
– Lietuva tikisi, kad po „Brexit“ mūsų bendradarbiavimas saugumo srityje su Jungtine Karalyste dar labiau sustiprės. Ar JK jaučia tokį poreikį? Ką mes galime pasiūlyti?
– Britanijai visada bus labai svarbu, kas vyksta Baltijos šalyse ir Viduržemio jūros regione. Ji yra ir Šiaurės, ir Pietų Europos galia vienu metu.
Britanija yra ir Vakarų Europos galia, nes tai, kas vyksta Prancūzijoje ir kitose šalyse, paveikia JK saugumą. O per bazes Gibraltare bei Kipre JK yra ir Pietų Europos galia. Be to, pagrindinė jūrinė kontaktinė linija ateina iš Persijos įlankos ir Tolimųjų Rytų.
Britai visada turėjo holistinį požiūrį į Europos saugumą. Tačiau du pagrindiniai vektoriai yra Baltijos šalys dėl augančios Rusijos grėsmės, ir Viduržemio jūros regionas, tam tikra prasme taip pat dėl Rusijos grėsmės. Ji ima veikti Juodosios jūros regione ir Levante – siekia destabilizuoti Siriją.
Todėl manau, kad šiuo atžvilgiu JK ir toliau vaidins esminį vaidmenį.
JK tikisi, kad Lietuva laikysis įsipareigojimų gynybai skirti 2 proc. BVP ir modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas, taip pat sieks bendradarbiavimo su kitomis Baltijos šalimis bei jų kariuomenėmis.
JK tikisi, kad Lietuva stengsis užtikrinti, jog ES ir NATO kontekste nėra jokios destabilizacijos.
Manau, kad JK pakankamai nerimauja dėl Paryžiaus ir tam tikra prasme Berlyno žingsnių, siekiančių Europos suvereniteto ar autonomijos, dėl kurios ES palaipsniui atsiskirtų nuo NATO.
Baltijos šalys turėtų būti suinteresuotos, kad po „Brexit“ vyktų koordinacija, kad euroatlantines regiono struktūras stiprintų JK ir JAV.
– Kaip mums balansuoti? Juk Lietuvai Europos partnerės taip pat yra labai svarbios, o būsimasis JAV prezidentas gali būti dar labiau neprognozuojamas nei Donaldas Trumpas.
– Yra tokia galimybė. Tačiau nematau, kaip ES galėtų perimti Europos gynybą. Turime būti labai atsargūs ir kalbėti labai aiškiai, nes Baltijos šalių ir Rumunijos saugumui gali kilti pavojus.
Į šį klausimą turi atsakyti Lietuvos, Latvijos ar Estijos žmonės – negaliu atsakyti už jus. Tačiau nemanau, kad Europos Sąjungai reikėtų imtis JAV ir Jungtinės Karalystės vaidmens, nes, visų pirma, tam reikia branduolinių ginklų.
Prancūzija turi branduolinių ginklų sistemą, paruoštą arba ne išplėsti likusiose ES šalyse tuo atveju, jei Jungtinė Karalystė ar JAV pasitrauktų iš NATO, nors tai nėra tikėtina.
Kad įgyvendintum branduolinį atgrasymą, turi dislokuoti konvencinius pajėgumus labiausiai pažeidžiamose šalyje. Nepanašu, kad Prancūzija ruošiasi tai daryti.
Prancūziją labiausiai domina Pietų Europa ir Afrika, Rytų Europa prezidentui Macronui yra papildoma vizija. O Vokietija neturi savo branduolinių ginklų, ir nepanašu, kad yra nusiteikusi laikytis 2014 m. gynybos įsipareigojimų.
JAV dėmesys Azijai
– Kaip auganti Kinijos karinė galia keičia saugumo situaciją pasaulyje?
– Tai yra esminis klausimas. Kinija savo gamybos pajėgumais ir ekonomika yra galingesnė nei kada nors buvo Sovietų Sąjunga. Kinija įgauna vis didesnį pranašumą, ypač Rytų ir Pietų Azijoje.
JAV vis daugiau koncentruosis į Kinijos augimą, kuris kelia grėsmę Valstijų strateginiams interesams Ramiojo vandenyno regione – ekonominiams ir geopolitiniams. Kinija taip pat kelia vis didesnę grėsmę Britanijai dėl Persijos įlankos ir iš jos ateinančios energijos.
Reikia plačiau matyti augančią Kinijos įtaką Europoje, nes ji yra galutinis „Diržo ir kelio iniciatyvos“ (Belt and Road Initiative, BRI) tikslas.
Visa tai komplikuos geopolitinį paveikslą, kurį Rusija jau destabilizavo savo revizionizmu Ukrainoje ir Rytų Europoje.
JAV laikui bėgant gali vis labiau koncentruotis į tai, kas darosi Ramiojo vandenyno regione, ir vis mažiau koncentruotis į tai, kas vyksta Europoje. Tokiu atveju JK turėtų vaidinti kur kas svarbesnį vaidmenį Europos gynyboje.
Tai nereiškia, kad sąjungininkės nutols viena nuo kitos, tai reiškia, kad turime apgalvoti, kaip užtikrinti saugumą Rytų Azijoje, Viduržemio Rytuose, Artimuosiuose Rytuose ir Rytų Europoje, kai šalys konkuruoja tarpusavyje.
Reikia tai suprasti, turime mažiau nei dešimt metų tai padaryti.
– Yra manančių, kad Kinija gali tapti veiksniu, kuris suvienys JAV ir Europą. Ar matote tokią galimybę?
– Potencialiai – taip. Tačiau tam reikia labai atsargios Londono ir Vašingtono lyderystės, ekstravagantiškų perspektyvų iš Paryžiaus ir intereso Berlyne.
Iš esmės reikia, kad Prancūzija ir Vokietija suaktyvėtų, kad Prancūzija labiau suprastų Rytų Europos destabilizavimo padarinius ES ir NATO strateginėje sistemoje.
Iš Vokietijos reikia didesnių įsipareigojimų Europos gynybai. Vokietija turi didžiulius pramoninius pajėgumus, didžiulę ekonominę bazę, ji galėtų investuoti didžiulius resursus į konvencinius pajėgumus atgrasyti Rusiją Rytų Europoje.
JK turi galvoti apie tai, kaip užtikrinti strategines atgrasymo sistemas, kol JAV labiau koncentruojasi į Rytų Aziją. Geopolitiką reikia matyti plačiau, nei tik Europos mastu.
Jei padarysime klaidų, bus labai sunku jas atitaisyti. Gyvybėms, ištisų tautų Rytų Europoje gerovei gali kilti pavojus.
