Vasario mėnesį žvalgybos pareigūnai stengėsi eiti anksčiau miegoti. Jie matė žvalgybos duomenis apie pasirengimą karui ir žinojo, kad jei Rusija įsiverš į Ukrainą, tai įvyks anksti ryte.
Tačiau kai vasario 24 d. šios prognozės išsipildė, tai, kas vyko, vis dar atrodė nerealu, prisimena vienas iš jų: „Man buvo sunku patikėti, kad tai vyksta iš tikrųjų, kai atsibudau anksti ryte ir įsijungiau radiją.“
Jau kelis mėnesius jie skambino pavojaus varpais.
„Tą dieną žmonės nuo klausimo „Kodėl jūs sėjate paniką?“ perėjo prie „Kodėl jūs nepakankamai panikuojate?“ – ironizuoja vienas Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Kitas pareigūnas priduria, kad įrodymas, jog jie buvo teisūs, žvalgybos pareigūnams didelės paguodos neatnešė. Tačiau jie žinojo, kad bent jau pabandė sustabdyti karą, apie kurio mastą buvo įspėjama jau prieš kelis mėnesius.
Artėjant karui ir praėjus kelioms savaitėms po jo pradžios JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros paviešino slapčiausius savo duomenis.
Daug dešimtmečių žvalgybos agentūros buvo linkusios savo žiniomis dalytis su kuo mažiau žmonių. Tačiau tai pasikeitė. Buvo nuspręsta visam pasauliui pranešti apie tai, kas vyksta. Tai reiškė ne tik radikalius pokyčius Vakarų žvalgybos veikloje, bet ir būtinybę kovoti su sunkiu invazijos į Iraką palikimu.
Apie karo planavimą sužinojo vasarą
Pirmieji pavojaus varpai nuskambėjo prieš metus, kai palydovinės nuotraukos parodė, kad prie Ukrainos sienos telkiasi Rusijos kariai. Tuo metu analitikai negalėjo suprasti tikrųjų Maskvos ketinimų. Tačiau 2021 m. viduryje viskas pasikeitė.
„Vasarą pamatėme, kad aukščiausioji vadovybė planuoja plataus masto karinę invaziją į kitą šalį“, – BBC sakė Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Pasak šaltinių, žvalgybinę informaciją kartu rinko ir analizavo JAV ir Jungtinė Karalystė – tai buvo „šeimos“ operacija. Nebuvo konkretaus momento, kai Rusijos ketinimai tapo aiškūs, veikiau vaizdas ilgainiui darėsi vis aiškesnis. V.Putinas buvo įsitikinęs, kad norint sugrąžinti Ukrainą į savo įtakos sferą, būtina veikti greitai ir stipriai.
„Jam atrodė, kad galimybių langas užsidaro“, – sakė tiesiogiai su operacija susijęs šaltinis.
Vieno šaltinio teigimu, kai kurie Rusijos pareigūnai pirmą kartą išgirdo, kad jų šalis gali pulti Ukrainą, būtent iš CŽV direktoriaus.
Rudenį Vašingtonas nusprendė ką nors daryti su gaunama žvalgybos informacija.
Svarbiu įvykiu tapo Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus Williamo Burnso vizitas į Maskvą lapkričio pradžioje. Jis įspėjo Kremlių, kad amerikiečiai žino apie Rusijos karinius planus. Kelionė nebuvo slapta. Vieno šaltinio teigimu, kai kurie Rusijos pareigūnai pirmą kartą išgirdo, kad jų šalis gali pulti Ukrainą, būtent iš CŽV direktoriaus.
Kitas žvalgybos bendruomenės žingsnis buvo sprendimas paviešinti dalį įslaptintos informacijos. „Iškilo klausimas: kokia prasmė visa tai žinoti, jei šių žinių niekaip nepanaudoji“, – BBC prisipažino Vakarų žvalgybos šaltinis, kuriam taikomas anonimiškumas.
Duomenų išslaptinimo ekspertai dirbo dieną ir naktį, kad įvertintų riziką ir nuspręstų, ką galima skelbti viešai.
Niekas tuo negalėjo patikėti
Privalumas – galimybė naudoti komercines palydovines nuotraukas kaip įrodymą. Gruodžio pradžioje „Washington Post“, remdamasis turima informacija, pranešė skaitytojams apie Rusijos planus įsiveržti į Ukrainą.
Nors ši informacija buvo gauta iš GCHQ ir slaptosios žvalgybos tarnybos MI6, ji buvo sutikta su nepasitikėjimu. Pagrindinė problema buvo ta, kad niekas negalėjo patikėti, jog toks karas įmanomas XXI a. Europoje.
Iškilo klausimas: kokia prasmė visa tai žinoti, jei šių žinių niekaip nepanaudoji.
Tik metų pabaigoje, kai Jungtinis žvalgybos komitetas, remdamasis visais turimais įrodymais, padarė išvadą, kad invazija yra labai tikėtina, žmonės pradėjo suvokti padėties rimtumą.
Tai, kad visa informacija buvo kruopščiai tikrinama, lėmė beveik prieš du dešimtmečius žvalgybos bendruomenės išmokta pamoka – tuo metu žvalgybos informacija apie masinio naikinimo ginklus buvo panaudota invazijai į Iraką pateisinti. 2003 m., pasipylus kaltinimams dėl politizavimo, amerikiečių ir britų šnipų reputacija smarkiai nukentėjo, ypač po to, kai paaiškėjo, kad duomenys buvo klaidingi.
Nuo to laiko Irako šmėkla lydėjo bet kokią diskusiją apie žvalgybos informacijos atskleidimą – Ukraina suteikė žvalgybos pareigūnams galimybę pamiršti šį palikimą. Įdiegtos naujos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad gauta informacija būtų kruopščiai analizuojama ir kad ją būtų galima išslaptinti.
Skepsis Europoje
Apie artėjančią invaziją buvo informuotos ir sąjungininkės šalys. Tačiau daugelis buvo nusiteikę skeptiškai. Pasak vieno žvalgybos pareigūno, nepasitikėjimą dažnai sunku įveikti, nes informacijos šaltinis turi likti paslaptyje.
Be to, kai kurios Europos šalys manė, kad Rusija, stiprindama savo karinius pajėgumus, tyčia nori suklaidinti Vakarus. Procesą taip pat apsunkino įtarus požiūris į anglų ir amerikiečių žvalgybą po Irako. Jau prasidėjus karui Prancūzijos karinės žvalgybos vadovas buvo atleistas iš pareigų „už nepakankamą vadovybės informavimą“ ir „nepakankamai gilų dalyko išmanymą“.
Žvalgyba baiminasi, kad paviešinus medžiagą gali būti aptiktas šaltinis ir nutekėjimas sustabdytas. Štai kodėl Antrojo pasaulinio karo metais Didžioji Britanija taip kruopščiai saugojo Blečlio parko (ten veikė legendinis britų dešifravimo centras, vaidinęs svarbų vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais, – red. past.) paslaptį. Po Irako buvo ir kitų atvejų, kai žvalgybos informacija buvo paviešinta, pavyzdžiui, apie cheminio ginklo panaudojimą Sirijoje, tačiau niekada nebuvo tokio masto kaip prieš karą Ukrainoje.
Vylėsi, kad tai atgrasys nuo karo
Tarp išslaptintų duomenų buvo Jungtinės Karalystės informacija apie Rusijos planus paskirti konkrečius asmenis į marionetinę Kyjivo vyriausybę, taip pat Vašingtono informacija apie Kremliaus planus sukurti pretekstą karui.
JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgyba tikėjosi, kad šios medžiagos paskelbimas atims iš Maskvos galimybę pateisinti invaziją į Ukrainą argumentais apie savigynos būtinybę.
JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgyba tikėjosi, kad šios medžiagos paskelbimas atims iš Maskvos galimybę pateisinti invaziją į Ukrainą argumentais apie savigynos būtinybę.
Vienas žvalgybos pareigūnas prisimena, kad niekada nebuvo matęs nieko panašaus: vieną dieną ant jo stalo guli itin slapta medžiaga, o kitą dieną ji jau tampa vieša.
Deja, precedento neturintis įslaptintos informacijos atskleidimas nepadėjo sustabdyti invazijos, nors tam tikra prasme ir sutrikdė Maskvos planus.
Tačiau tai padėjo Vakarams greičiau suprasti, kas vyksta, suprasti, kas šioje situacijoje yra agresorius, ir suvienyti pastangas sulaikyti Rusiją, sakė žvalgybos pareigūnai.
Žvalgybos klydo prognozuodamos greitą Rusijos pergalę
Žvalgybos informacija buvo atskleidžiama ir po invazijos – jau viešuose pareiškimuose ir pasitarimuose. Prieš savaitę Vyriausybės komunikacijos centro vadovas pareiškė, kad V.Putinas vis dar neturi visos informacijos apie karo su Ukraina realybę, ir taip pat perspėjo dėl galimų provokacijų naudojant cheminį ginklą.
-
„NY Times“: Naujas rūpestis Vašingtone – kaip neįsprausti neprognozuojamo V.Putino į kampą?
-
JAV žvalgyba: V.Putinas pyksta dėl karo Ukrainoje
-
G.Nausėda po susitikimo su CŽV vadovu: JAV žvalgybos informacija Rusijos kare itin svarbi
-
Britų žvalgyba įspėja: Rytų Ukrainoje – per 1000 „Wagner“ kovotojų
-
Ukrainos žvalgyba paskelbė Europoje, taip pat ir Lietuvoje, veikiančių įtariamų Rusijos FSB agentų sąrašą
-
Šnipų medžioklė – ukrainiečiai baiminasi išdavikų
Žvalgybos bendruomenė supranta, kad susiklostė nauja situacija, kai tyrimai iš atvirų šaltinių gali patikrinti ar dar labiau patvirtinti pareigūnų pareiškimus, o informacinis karas, įskaitant žvalgybą, vaidina labai svarbų vaidmenį.
Viena vertus, žvalgybos išvados buvo beveik neabejotinos: buvo įvykdyta plataus masto invazija iš kelių krypčių vienu metu, siekiant nuversti ir pakeisti Volodymyro Zelenskio vyriausybę.
Analitikai taip pat teisingai pastebėjo, kad Maskva neteisingai įvertino, kaip ją priims Ukraina. „Jie iš tikrųjų tikėjo, kad bus sutikti su vėliavomis“, – pažymėjo Vakarų žvalgybos pareigūnas.
Tačiau kita žvalgybos prognozė, kad Rusijos karinė pergalė – tik kelių savaičių klausimas, nepasitvirtino: karas vyko ne taip, kaip manė daugelis ekspertų. Rusijos kariuomenė buvo daug silpnesnė, nei manyta, o Ukrainos pajėgos pranoko lūkesčius.
Tai dar vienas priminimas, kad žvalgyba nėra visagalė, ypač kai reikia numatyti karo veiksmų sudėtingumą, kovinę dvasią ir kariaujančių šalių reakciją.
Vakarų žvalgybos pripažįsta, kad, nors ir teisingai įspėjo apie būsimą karą bei jo mastą, negali atsakyti į klausimą, kas bus toliau.
