J.Corbynas yra tvirtai palaikomas profsąjungų ir praeitais metais buvo išrinktas triuškinama eilinių partijos narių balsų persvara, bet per antradienį surengtą parlamentinės frakcijos narių balsavimą, kuris nėra įpareigojantis, nepasitikėjimo šalininkai laimėjo 172 balsais prieš 40.
Vis dėlto 67 metų politikas, pasiskelbęs pacifistu, tvirtino nesitrauksiantis iš posto.
„60 proc. Leiboristų partijos narių ir šalininkų demokratiškai išrinko mane mūsų partijos vadovu, vykdysiančiu naują politiką, ir aš jų neišduosiu atsistatydindamas“, – sakoma J.Corbyno pranešime.
„Šiandieninis parlamento narių balsavimas nėra konstituciškai legitimus“, – pridūrė jis.
Dar vienu gilėjančios krizės ženklu tapo Škotijos nacionalinės partijos (SNP), turinčios 54 deputatus Bendruomenių rūmuose, pareiškimas, kad ji sieks perimti oficialios opozicijos partijos statusą iš 229 įstatymų leidėjus turinčių leiboristų.
„Oficialioji opozicija turi būti „pasiruošusi perimti pareigas. Leiboristai to nebegali“, – savo „Twitter“ žinutėje rašė SNP įstatymų leidėjas Peteris Wishartas, remdamasis parlamento praktika.
Jis pridūrė, kad dabar SNP suformuotas šešėlinis kabinetas turi „didesnį palaikymą“ negu suburtas J.Corbyno, nes nuo savaitgalio pusė jo artimiausių padėjėjų atsistatydino iš pareigų, protestuodami prieš jo vadovavimą.
Neįpareigojantis balsavimas
J.Corbyną pradėta spausti atsistatydinti iškart po to, kai Didžiosios Britanijos rinkėjai praeitą ketvirtadienį netikėtai nubalsavo už pasitraukimą iš ES. Kritikai jį kaltino, kad partijos pirmininkas nesugebėjo sutelkti leiboristų šalininkų branduolio balsuoti už pasilikimą Bendrijoje.
Pasitraukimo stovyklos pergalė surinkus 52 proc. balsų sukėlė sumaištį tiek opozicinių leiboristų, tiek premjero Davido Camerono valdančiojoje Konservatorių partijoje. Abi šios partijos pakaitomis dominavo Vestminsteryje beveik šimtmetį.
D.Cameronas praeitą penktadienį paskelbė apsisprendęs atsistatydinti, o du leiboristų įstatymų leidėjai pateikė pasiūlymą balsuoti dėl nepasitikėjimo J.Corbynu.
Jeigu J.Corbynas toliau priešinsis raginimams atsistatydinti, kitas akivaizdus žingsnis bus iššūkis dėl lyderystės.
Vėliau daugelis jo artimiausių padėjėjų ir šešėlinio kabineto narių koordinuotai pasitraukė iš pareigų, kiekvienas paskelbdamas dygų atsistatydinimo raštą.
Jeigu J.Corbynas toliau priešinsis raginimams atsistatydinti, kitas akivaizdus žingsnis bus iššūkis dėl lyderystės.
Antradienį žiniasklaidos pranešimuose buvo keliama prielaida, kad buvusi jo atstovė verslo reikalams Angela Eagle galbūt ruošiasi pradėti kampaniją, siekdama perimti partijos lyderio postą iš J.Corbyno.
Sumaištis Leiboristų partiją apėmė sklandant kalboms, kad būsimasis D.Camerono įpėdinis konservatorių lyderio ir premjero poste gali susigundyti paskelbti pirmalaikius rinkimus vėliau šiais metais.
Vadovaujant J.Corbynui Leiboristų partija labiau pakrypo į kairę, todėl laikoma, kad ji neturi galimybių laimėti visuotinių rinkimų, kol išliks dabartinis lyderis.
„Trockistų fantazija“
Buvęs užsienio reikalų sekretorius Jackas Straw sakė, kad jo partiją ištiks „apokalipsė“, jeigu visuotiniai rinkimai bus surengti tebevadovaujant J.Corbynui.
„Ko gera, ši krizė yra didžiausia nuo Leiboristų partijos įkūrimo, – jis sakė televizijai „Sky News“. – Pono Corbyno pozicija visiškai neapginama. Bijau, kad tai labai sena trockistų fantazija, kad jis vienaip arba kitaip sugebės apeiti parlamentą.“
Ginčai dėl lyderystės abiejose partijose sulaukė didelio dėmesio trečiadienio laikraščių pirmuosiuose puslapiuose: „Metro“ ragino J.Corbyną „Prašau, Jezai, išeik!“, o bulvarinis „The Sun“ tai pavadino „Boriso diena“.
Buvęs Londono meras Borisas Johnsonas, tapęs „Brexit“ kampanijos vėliavnešiu, laikomas pagrindiniu kandidatu tapti nauju konservatorių lyderiu kartu su vidaus reikalų sekretore Theresa May.
Didžiosios Britanijos žiniasklaida pranešė, kad darbo ir pensijų ministras Stephenas Crabbas, beveik nežinomas Britanijos visuomenei, taip pat sieks tapti valdančiosios partijos pirmininku.
Trečiadienį bus galima pradėti oficialiai teikti paraiškas perimti D.Camerono pareigas. Prašymai bus priimami iki ketvirtadienio vidurdienio, o naujasis lyderis turėtų būti paskelbtas rugsėjo 9 dieną.
Narystės ES šalininkas iždo kancleris George'as Osborne'as, seniai laikomas tikėtinu D.Camerono įpėdiniu, kandidatuoti atsisakė.
Antradienį paskelbti naujos apklausos rezultatai rodo, kad dabar populiariausia kandidatė yra Th.May, kurią palaikė 31 proc. respondentų, o už B.Johnsoną balsuotų 24 procentai.
Trečiadienį jau galima pradėti oficialiai teikti paraiškas perimti D.Camerono pareigas.
Jeigu atsiras daugiau negu du kandidatai, torių įstatymų leidėjai ateinančią savaitę balsuodami susiaurins pretendentų ratą iki dviejų, o vėliau naujasis lyderis bus išrinktas paštu balsuojant partijos nariams, kurių dabar yra apie 150 tūkstančių.
Kritikai kėlė klausimą, ar pasitraukimo iš ES šalininkai, ypač B.Johnsonas, apskritai nutuokia, kokiu keliu eiti susiklosčius precedento neturinčiai padėčiai po praeitą savaitę įvykusio plebiscito.
„Jis dar turėtų pasiūlyti kokį nors konkretų planą, kaip jis derėtųsi dėl ateities po „Brexit“, – rašo buvęs nacionalinio transliuotojo BBC politikos naujienų redaktorius Nickas Robinsonas. – Šio didžiausio liaudies demokratijos eksperimento padariniai jau yra dramatiški. Deja, tai dar tik prasidėjo.“
