Praeitą mėnesį turėjęs vykti balsavimas dėl „Brexit“ sutarties patvirtinimo buvo atidėtas iki sausio 15 dienos. Tuomet premjerė Theresa May teigė, esą parlamentas sutaria dėl didžiosios dalies susitarimo sąlygų, tačiau abejoja dėl Šiaurės Airijos ir Airijos sienos klausimo.
Atidėjusi balsavimą Th.May ne kartą susitiko su Europos Sąjungos (ES) lyderiais, tačiau didelių nuolaidų jai išgauti taip ir nepavyko.
Pirmadienį į britus besikreipusi ministrė pirmininkė kalbėjo apie tautos valios įgyvendinimo svarbą.
Th.May: „Jei referendumo rezultatas nebus gerbiamas, žmonių tikėjimui politika bus padaryta katastrofiška žala. Kai paprašoma žmonių ką nors nuspręsti, jų nuomonė yra be galo svarbi.“
„Jei referendumo rezultatas nebus gerbiamas, žmonių tikėjimui politika bus padaryta katastrofiška žala. Kai paprašoma žmonių ką nors nuspręsti, jų nuomonė yra be galo svarbi“, – euroskeptiškame Stoko prie Trento mieste sakė ji.
Kaip balsuos parlamentas?
„The Telegraph“ žurnalistai Danielis Capurro ir Asa Bennettas prognozuoja, kad Th.May pralaimės balsavimą dėl dabartinio susitarimo.
Daugiau nei 100 premjerės bendrapartiečių konservatorių pareiškė su juo nesutinkantys. Torių partijos koalicijos partnerė Šiaurės Airijos Demokratinė junionistų partija (DPU) ir 10 jai priklausančių parlamentarų taip pat paskelbė balsuosiantys prieš sutartį.
Užkietėję pasilikimo Bendrijoje šalininkai, tikėdamiesi antro referendumo dėl pasitraukimo iš ES, taip pat planuoja balsuoti prieš.
Tai reiškia, kad pergalės siekiančiai Th.May reikėtų opozicinės Leiboristų partijos palaikymo. Jai priklausantys įstatymų leidėjai susitarimui taip pat priešinasi ir nori surengti naujus rinkimus,
Pasak „The Telegraph“ žurnalistų, įtikinti apie 100 opozicijai priklausančių parlamentarų maištauti ir balsuoti taip, kaip nori valdantieji, gali būti labai sudėtinga.
Esą nors pralaimėjimas atrodo užtikrintas, viliamasi, kad jis bus pakankamai mažas, jog premjerė išgyventų ir po jo galėtų vykti į Briuselį derėtis iš naujo.
Esą nors pralaimėjimas atrodo užtikrintas, viliamasi, kad jis bus pakankamai mažas, jog premjerė „išgyventų“ ir po jo galėtų vykti į Briuselį derėtis iš naujo.
Jei balsavimas būtų vėl atidėtas ir premjerė bandytų iš Briuselio išgauti daugiau nuolaidų, vargu, ar Bendrija galėtų pasiūlyti ką nors esminio. Prieštaringiausias klausimas – apsidraudžiamoji priemonė (angl. backstop) dėl Šiaurės Airijos sienos – nėra atviras naujoms deryboms.
Kas yra apsidraudžiamoji priemonė?
- Backstop sukurs bendrą ES-JK muitų teritoriją, kad būtų išvengta fizinės sienos, muitų ir prekių patikrinimų Airijos ir Šiaurės Airijos pasienyje. Airija, priešingai nei Šiaurės Airija, JK nepriklauso, todėl liks bloko sudėtyje.
- Susitarime numatoma, kad 2020-ųjų gruodį, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, „apsidraudžiamoji priemonė“ bus taikoma laikinai: tik tol, kol ES ir JK susitars dėl kitų sąlygų.
- Kai kurie parlamentarai nerimauja, kad apsidraudžiamoji priemonė išaugs į nuolatinį susitarimą, todėl JK bus visam laikui priversta laikytis ES taisyklių.
„Brexit“ šalininkų reikalavimas nustatyti backstop taikymo laikotarpio limitą ar vienašališkas pasitraukimo mechanizmas neleistų apsidraudžiamajai priemonei išpildyti numatytos funkcijos, todėl ES neleis nė vienos iš šių alternatyvų.
Be to, Briuselis apskritai nėra nusiteikęs derėtis dėl šio teisiškai įpareigojančio susitarimo. ES baiminasi, kad tuomet kitos šalys narės imtų teikti savo reikalavimus, pavyzdžiui, dėl žvejybos ar Gibraltaro.
Vadinasi, iš Bendrijos galima tikėtis tik nedidelių pakeitimų teisiškai neįpareigojančioje Politinėje deklaracijoje ar ES įstatymų leidėjų pareiškimo, kad apsidraudžiamoji priemonė nebus taikoma visą laiką.
Anot D.Capurro ir A.Bennetto, nė viena iš šių alternatyvų nepakeis „Brexit“ šalininkų nuomonės.
Jei „Brexit“ sutartis nebus patvirtinta?
Jei/kai antradienį vyriausybė pralaimės balsavimą, greičiausiai po kelių dienų bus bandoma balsuoti iš naujo. Bus tikimasi, kad Th.May sugebės iš ES išgauti nuolaidų, o rinkose prasidėjusi suirutė išgąsdins parlamentarus bei privers juos persigalvoti.
Vis dėlto, panašu, kad verslininkai puikiai suvokia tokį planą ir jau dabar apsidraudžia, todėl rinkose nereikėtų tikėtis didžiulių pokyčių.
Tarp pirmojo ir antrojo bandymo pritarti „Brexit“ susitarimui leiboristai greičiausiai bandys sušaukti išankstinius rinkimus. Tačiau tai būtų labai sudėtinga dėl Fiksuotos kadencijos parlamento akto, be to, toriai parlamentarai turėtų padėti nuversti savo pačių vyriausybę.
Kai nepavyks to padaryti, leiboristai greičiausiai bandys balsuoti dėl antro referendumo surengimo. Tam reikėtų torių parlamentarų paramos, ir, panašu, kad jos šiuo atveju sulaukti būtų paprasčiau nei dėl išankstinių rinkimų sušaukimo.
Pirmadienį Europos Teisingumo Teismas paskelbė nuosprendį, kad JK gali atšaukti 50-ąją straipsnį, leidžiantį vienašališkai pasitraukti iš Bendrijos.
Vadinasi, nebėra rizikos, kad persigalvojusi JK nebūtų priimta atgal Bendriją, ar būtų priversta smarkiai nusileisti, pavyzdžiui, įsivesti eurą.
Vadinasi, nebėra rizikos, kad persigalvojusi JK nebūtų priimta atgal Bendriją, ar būtų priversta smarkiai nusileisti, pavyzdžiui, įsivesti eurą.
Įmanoma, kad bus bandoma priversti vyriausybę įgyvendinti „minkštesnį“ planą B – kažką panašaus į Norvegijos modelį. Tai reikštų pasilikimą bendroje rinkoje, muitų sąjungoje ir besitęsianti laisvą judėjimą.
Sklinda gandai, kad kai kurie Kabineto nariai svarsto šią idėją, tačiau leiboristai ir toliau tikina esantys prieš Norvegijos stiliaus „Brexit“.
Jei/kai bandymas suorganizuoti antrą referendumą ar Norvegijos stiliaus „Brexit“ žlugtų, leiboristai turėtų rimtai apsvarstyti Th.May susitarimą.
Vienintelė alternatyva jam liktų skyrybos su ES be jokios sutarties.
