Naujausioje britų derybininkų, kurių komandai vadovauja „Brexit“ sekretorius Davidas Davisas, kovoje su eurokratais Londonui buvo svarbiausia konkretumas.
Jungtinės Karalystės verslininkai desperatiškai nori žinoti, kiek laiko jie turi pasiruošti šalies pasitraukimui iš ES, ir jau buvo bepuolantys į paniką, nes niekaip nesulaukė pažado dėl pereinamojo laikotarpio.
Šiuo aspektu D.Davidas iš tiesų gali skelbti dalinę, nors ir panašią į Pyro, pergalę. ES sutiko kol kas atidėti esminius nesutarimus į šalį ir siūlo 21 mėnesio trukmės pereinamąjį laikotarpį. Jis baigsis 2020 metų gruodžio 31-ąją.
Pažanga? Galbūt, tačiau Jungtinės Karalystės pergalė tik dalinė, nes pereinamasis laikotarpis ims tiksėti tik jei abi pusės iki rudens nugludins likusius nesutarimus ir parlamentuose ratifikuos visą pasitraukimo sutartį.
Tad teisinio konkretumo kol kas nedaug. Be to, dabar aišku tik tai, kad vien pasiekdama dabartinį tašką derybose Jungtinė Karalystė jau sumokėjo daug – susitarime dėl pereinamojo laikotarpio nugulė nemažai nuolaidų, kurių Londonas anksčiau dievagojosi nedarysiantis.
1. Šiaurės Airija
Pirmasis ir skausmingiausias Jungtinės Karalystės atsitraukimas – dėl sienos tarp Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos.
ES pasisako už „Brexit“ susitarimą, kuris leistų išvengti vadinamosios kietos sienos, įskaitant muitinės patikrą, kad nekiltų pavojus 1998 metų Didžiojo penktadienio sutarčiai, užbaigusiai tris dešimtmečius trukusį konfliktą Šiaurės Airijoje.
Vasarį britų premjerė Theresa May tikino, kad nė vienas šalies vyriausybės vadovas negalėtų sutikti su „atsarginiu“ planu, kurį pernai gruodį nubrėžė ES ir su kuriuo sutiko Londonas.
DUP tikrai nebūtų priimtina situacija, kai Šiaurės Airija pasilieka ES muitų sąjungoje.
Pagal šį planą britų valdoma Šiaurės Airija pasiliktų ES muitų sąjungoje, jei nebūtų rastas geresnis sprendimas.
Bet dabar Jungtinė Karalystė vėl grįžo prie gruodžio pozicijų ir, regis, nesipriešina „atsarginiam“ planui – esą svarbiausia, kad abi pusės toliau ieškotų alternatyvų.
Tai reiškia, kad torių vyriausybei gresia kivirčas su jų valdžią Bendruomenių rūmuose palaikančiais Demokratinės unionistų partijos (DUP), remiančios Šiaurės Airiją Jungtinės Karalystės sudėtyje, deputatais.
DUP tikrai nebūtų priimtina situacija, kai Šiaurės Airija pasilieka ES muitų sąjungoje.
2. Žvejyba
„Brexit“ šalininkams Londone dar sunkiau nuryti Jungtinės Karalystės sprendimą kol kas nesiimti jokių skubių veiksmų dėl savo teritorinių žvejybos vandenų kontrolės susigrąžinimo.
Skirtingai nei neseniai žadėjo aplinkosaugos sekretorius Michaelas Gove'as, Jungtinė Karalystė susitaikė su faktu, kad per pereinamąjį laikotarpį laikysis dabartinių ES žvejybos taisyklių, kurių taip nekenčia euroskeptikai.
Vyriausybę britų žvejai, tikėjęsi neabejotinai išlošti iš „Brexit“, jau kaltina jų interesų išdavyste.
3. Trukmė
D.Davisas mano, kad 21 mėnesio trukmės pereinamasis laikotarpis nėra daug prastesnis variantas nei jo anksčiau siūlytas dvejų metų laikotarpis – esą abu terminai „arti vienas kito“.
D.Davisas jau nebesigiria, kad derybos dėl prekybos bus užbaigtos dar nė neprasidėjus pereinamajam laikotarpiui.
Vis dėlto stebina tai, kad pirmadienio susitarime nėra palikta erdvės galimybei pratęsti laikotarpį, jei derybos dėl prekybos nesibaigtų numatytu laiku. Juk dar neseniai britų pareigūnai ragino į terminą žvelgti kuo lanksčiau.
Negana to, D.Davisas jau nebesigiria, kad derybos dėl prekybos bus užbaigtos dar nė neprasidėjus pereinamajam laikotarpiui.
4. Laisvė
Sprendžiant iš susitarimo teksto, kitos nuolaidos jau neatšaukiamos. Jei britai kadaise įsivaizdavo, kad galės išsipirkti laisvę ir nebepaisyti ES taisyklių, tai dabar susitarime parašyta, jog Jungtinei Karalystei skyrybos su Bendrija kainuos 45 mlrd. eurų, o šios sąskaitos apmokėjimai tęsis iki 2064 metų.
Be to, Londonas jau pripažino, kad per pereinamąjį laikotarpį turės laikytis ES taisyklių, ypač dėl judėjimo laisvės.
Vienintelė džiugesnė žinia: ES patvirtinimas, kad britai per pereinamąjį laikotarpį galės derėtis dėl prekybos su trečiosiomis šalimis.
5. Piliečiai
1,2 mln. britų, gyvenančių kitose ES šalyse, atstovaujančios organizacijos „British in Europe“ pirmininkė Jane Golding piktinasi, kad susitarime judėjimo laisvės daugiau palikta angliškam sūriui, o ne Jungtinės Karalystės piliečiams.
Nors dokumente nebeliko 32-ojo straipsnio, kuris aiškiai draustų ES šalyje gyvenantiems britams laisvai išvykti į trečią ES šalį ir ten gyventi ar dirbti, J.Golding tikina, kad judėjimo laisvė vis tiek bus ribojama.
