Paryžiuje pasakęs kalbą, kuria buvo siekiama sumažinti dėl „Brexit“ kilusią įtampą su Prancūzija, J.Huntas buvo paklaustas, ar susitarimas iš tikrųjų gali būti pasiektas kitą savaitę.
„Septynios dienos tikriausiai nėra realistiška, bet esu optimistiškai nusiteikęs, kad susitarimas dėl „Brexit“ bus pasiektas, bet nenorėčiau diskutuoti apie tikslius terminus“, – sakė jis Didžiosios Britanijos ambasadoje susirinkusiai auditorijai.
Derybininkai lenktyniauja su laiku, mėgindami susitarti dėl sandorio juodraščio, kuriam galbūt būtų pritarta per šį mėnesį vyksiantį Europos Sąjungos lyderių susitikimą Briuselyje, tačiau tuo vis labiau abejojama.
ES vyriausiasis derybininkas Michelis Barnier trečiadienį perspėjo, kad „būtina padaryti daugiau darbo“ kalbant apie derybas.
Savo kalboje, pasakytoje prancūzų kalba, J.Huntas gyrė Britanijos ir Prancūzijos „draugystės ir prekybos saitus“ ir paragino po „Brexit“ siekti kaip įmanoma glaudesnių abiejų sąjungininkių ryšių.
Prancūzija užėmė derybose griežtą poziciją, o prezidentas Emmanuelis Macronas ragina neleisti Londonui derėtis dėl privilegijų pasitraukiant iš Europos Sąjungos.
J.Huntas taip pat išprovokavo Paryžiaus įtūžį praėjusį mėnesį, kai palygino ES su Sovietų Sąjunga ir užsiminė, kad Bendrija mėgina nubausti Britaniją už išstojimą.
„Esu visiškai įsitikinęs, kad Prancūzija trokšta pasiekti susitarimą, – pareiškė britų diplomatijos vadovas. – Niekas nėra suinteresuotas, kad nebūtų pasiektas joks susitarimas.“
Atsakydamas į Prancūzijos nuogąstavimus, kad Britanija nori išstoti iš bloko, bet išsaugoti dabartines privilegijas prekybos srityje, J. Huntas patikino, kad Londonas „nemėgina išsaugoti savo pyrago jį suvalgęs“.
Didžioji Britanija ruošiasi pasitraukti iš 28 nares turinčio bloko kitų metų kovo 29-ąją, tačiau derybos dėl išstojimo sąlygų įstrigo dėl nesutarimų, kaip išsaugoti atvirą ES narės Airijos ir JK priklausančios Šiaurės Airijos sieną.
E.Macronas ir britų premjerė Theresa May ketina aptarti šį klausimą penktadienį, kai jiedu susitiks šiaurinėje Prancūzijoje paminėti Pirmojo pasaulinio karo pabaigos.
J.Hunto kalba atspindi Britanijos ir Prancūzijos norą išsaugoti glaudžius ryšius po „Brexit“, nepaisant sudėtingų derybų ir kartais pernelyg karštos retorikos.
Britų bulvariniai laikraščiai neseniai pranešė, jog Prancūzijos uostai galimai ruošiasi po „Brexit“ įšaldyti prekybą su Britanija, nors Paryžius kategoriškai paneigė turintis tokių planų.
Abi šalys yra dvi galingiausios Europos valstybės pagal karinį potencialą. Be to, Didžioji Britanija yra antroji, o Prancūzija – trečioji didžiausia ekonomika po Vokietijos.
