„Kariniai veiksmai vargu ar lems kažkokius radikalius pasikeitimus kovoje su „Daesh“ („Islamo valstybe“), nors ji ir yra viena iš stipriausių Europoje karinių jėgų, per metus savo gynybos sektoriui skirianti daugiau nei 60 mlrd. dolerių. Kita vertus, kuo bus didesnis Vakarų partnerių solidarumas ir ryžtas, tuo bus blogiau Rusijai“, – pastebi R.Urbonaitė.
– Kokia britų įsijungimo į kovą prieš „Islamo valstybę“ svarba?
– Jungtinės Karalystės įsijungimas pagrindo esminiam lūžiui sprendžiant konfliktą veikiausiai nesudarys. Bet reikėtų akcentuoti, kad šio sprendimo, kuris buvo priimtas po ilgų debatų britų parlamente ir net suskaidė kai kurias partijas (tarkim, tų pačių opozicijoje dabar esančių leiboristų), didesnė reikšmė yra politinė nei karinė. Ir atitinkamai tai – Jungtinės Karalystės parama strateginei partnerei JAV.
Kariniai veiksmai, kuriuos jau vykdo Jungtinė Karalystė, vargu ar lems kažkokius radikalius pasikeitimus kovoje su „Daesh“, nors ji ir yra viena iš stipriausių Europoje karinių jėgų, per metus savo gynybos sektoriui skirianti daugiau nei 60 mlrd. dolerių.
Kuo bus didesnis Vakarų partnerių solidarumas ir ryžtas, tuo bus blogiau Rusijai, kuri yra koalicijoje su Iranu ir kuri šiuo metu vykdo labai agresyvią puolamojo pobūdžio užsienio politiką, akivaizdžiai bando dominuoti regione.
Kita vertus, kuo bus didesnis Vakarų partnerių solidarumas ir ryžtas, tuo bus blogiau Rusijai, kuri yra koalicijoje su Iranu ir kuri šiuo metu vykdo labai agresyvią puolamojo pobūdžio užsienio politiką, akivaizdžiai bando dominuoti regione. Juo labiau kad pastaruoju metu pasirodė informacijos, jog Rusija dar stiprina savo gynybines pozicijas, siunčia papildomai žmonių. Taigi akivaizdu, kad labai didelio lūžio nebus, bet stiprėja pats Vakarų bloko stuburas.
– Ar britai apsiribos atakomis iš oro, ar rimtai svarstoma mobilizuoti ir sausumo pajėgas?
– Kadangi, kiek mes matome, JAV nesvarsto tokios galimybės, tai veikiausiai ir britai kol kas šio klausimo nekels. Nors visi aiškiai supranta, kad be sausumos pajėgų kova gali būti ir beprasmė. Taip pat kalba (netgi po šios naujienos) ir pačioje Sirijoje esantys sukilėliai, kurie kovoja su „Daesh“, – jie irgi sako, kad be sausumos pajėgų tai neįmanoma.
Beje, tokį britų sprendimą labai neigiamai priėmė ir Basharo al Assado vyriausybė, kuri sakė, kad britai neprašė leidimo lįsti į šitą konfliktą, todėl turėtų elgtis taip, kaip elgiasi Rusija, t. y. koordinuoti kampaniją. Akivaizdu, kad ta kova gali neduoti tokių rezultatų, kokių norima. Reikia suvokti, kad Sirijoje reikia laimėti taiką, bet kai kurios pusės nori apginti savo interesus, žaidžia karą pagal savo supratimą.
– Apie kurias puses kalbate?
– Tai yra ir Rusija. Šiandien Vladimiras Putinas tikrai agresyvioje kalboje, kreipimesi į savo žmones, pareiškė, kad pirmiausia Rusija ten kovoja už save, t. y. pirmiausia gina savo interesus.
– O kokie jos interesai šiame regione?
Rusija, dalyvaudama konflikte, sprendžia savo vidines problemas – nori sugrįžti į tarptautinę areną ir tai daro gana grubiai ir chamiškai.
– Interesai yra pats dominavimas regione, akivaizdi parama B.al Assado režimui. Kalbant apie B.al Assadą manau, kad Vakarų blokas ir Rusijos bei Irano blokas vargu ar gali sutarti, bent jau nepanašu, kad tai įvyks. Kitas dalykas, Rusija, dalyvaudama konflikte, sprendžia savo vidines problemas – nori sugrįžti į tarptautinę areną ir tai daro gana grubiai ir chamiškai. Kol kas Rusijai bent jau iš dalies sekasi, t. y. ji tikrai yra dominuojanti jėga ir vargu ar taip lengvai gali užleisti dabartines pozicijas. Tai iš tiesų sustiprino jos vaidmenį tarptautinėje arenoje.
– Britų gynybos ministras kalba, kad atakuojant iš oro galima sunaikinti svarbiausius džihadistų objektus ir suardyti kanalus, kuriais plūsta nafta ir kiti ištekliai. Kodėl iki to nebuvo prieita iki šiol?
– Apie tai buvo daug ir nuolat kalbama, buvo daug deklaratyvių frazių, apie finansavimo nutraukimą parduodant naftą kalbama jau seniai. Prancūzai irgi pabandė bombarduoti, dabar bando Jungtinė Karalystė, vienaip arba kitaip bendroje koalicijoje dirba JAV. Rusijos veiksmai čia, žinoma, labai kvestionuotini, nes bombardavimo yra mažai.
Bet noriu atkreipti dėmesį, kad kovoje su „Daesh“ nepakaks tik nutraukti finansavimą parduodant naftą, nes finansuojama ir iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, mokesčių. O, kuo daugiau teritorijos „Daesh“ valdys, tuo daugiau galimybių turės rinkti mokesčius, prievarta gauti pinigų ir tokiu būdu toliau tęsti savo politiką.
– Kokia pačių „Daesh“ teroristų reakcija į tokį britų žingsnį? Grasinama atakomis Vakarams?
– Bent jau kol kas oficialių vaizdo ar kitokių pranešimų nėra, bet neoficialiai galime suprasti, kad „Daesh“ lyderiai dėl to tikrai neapsidžiaugė. Kita vertus, jie turi bendrą priešą, prie kurio tiesiog prisijungė ir Jungtinė Karalystė. Žinoma, pačioje Didžiojoje Britanijoje yra daug diskusijų, ar šis politinis sprendimas gali paveikti konflikto eigą. Kai kurie kalba, kad tai gali provokuoti teroristų atakas prieš Jungtinę Karalystę, Akivaizdu, kad tai tikrai nenudžiugino „Daesh“.
