Kaip pažymima pranešime, Rusija beveik neabejotinai ir toliau laiko savo įtakos šiose šalyse išlaikymą užsienio politikos prioritetu, kuris yra labai svarbus vidaus saugumui ir ekonomikai.
Pasak britų žvalgybos, dėl išteklių, kuriuos Rusija skyrė Ukrainai, ir nesugebėjimo pasiekti karinio proveržio kilo abejonių dėl tradicinės Rusijos, kaip regioninio saugumo garanto, pozicijos.
Rusijai pažeidus Ukrainos suverenitetą, padidėjo grėsmės saugumui iš Rusijos tikimybė. Rusijos ekonomikos nuosmukis ir antrinių sankcijų rizika padidino susirūpinimą ir dėl ekonominės priklausomybės nuo Maskvos.
Reaguodamos į šias tendencijas, buvusios Sovietų Sąjungos valstybės suintensyvino pastangas diversifikuoti savo ekonominius, politinius ir saugumo santykius, kad sumažintų savo priklausomybę.
„Nors Rusija tebėra reikšmingai įsitvirtinusi regione tiek atvirai, tiek slaptai, per pastaruosius dvejus metus beveik neabejotinai gerokai sumažėjo Kremliaus galimybės pasiekti savo tikslus ir uždavinius“, – pabrėžė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Viena iš naujausių Kremliaus nesėkmių laikomas Armėnijos sustabdytas dalyvavimas Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijoje (KSSO), kurioje Rusija vaidina dominuojantį vaidmenį.
Pasak ministro pirmininko Nikolo Pašiniano, taip atsitiko dėl to, kad Kolektyvinio saugumo sutartis nebuvo įgyvendinta Jerevano atžvilgiu, ypač 2021-2022 m.
Armėnijos premjeras kritikavo Rusijos valdžios institucijas, sakydamas, kad prieš kelis mėnesius Maskva „atvirai paragino Armėnijos gyventojus nuversti vyriausybę“. Jis mano, kad Rusijos propaganda prieš jį nemažėja.
Tuo tarpu Kazachstanas, kuris baiminosi Rusijos invazijos, mezga santykius su Pekinu ir jau gavo iš Kinijos teritorinio vientisumo garantijas.