Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime pažymima, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida į trumpai gyvavusį birželio 24-osios maištą reagavo trimis etapais.
Beveik neabejotinai iš pradžių žiniasklaidos priemonės buvo nustebintos maišto ir jam nepasiruošusios. Be kita ko, Rusijos televizija laikėsi įprasto tinklelio, atkreipė dėmesį britų žvalgyba.
„Po to, kai sukilimas buvo numalšintas, Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonės stengėsi „pataisyti“ teiginius, kad saugumo pajėgos buvo pasyvios, – sakoma pranešime. – Naratyvai skatino mintį, kad prezidentas Vladimiras Putinas triumfavo užkardydamas sukilimą ir išvengdamas kraujo praliejimo, ir stengėsi sutelkti šalį už prezidentą.“
Praėjus beveik savaitei, valstybė ėmė menkinti „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino ir maišto reikšmę, kartu menkindama jo asmenį, teigiama pranešime.
„Wagner“ kanalai platformoje „Telegram“ iš esmės nutilo, beveik neabejotinai dėl valstybės įsikišimo, mano žvalgyba. Tuo metu V. Putinas surengė keletą neįprastai ryškių viešų pasirodymų, veikiausiai siekdamas pademonstruoti savo jėgą, pažymima pranešime.
Birželį J. Prigožinas bandė įvykdyti maištą prieš Rusijos karinę vadovybę ir išsiuntė ginkluotą koloną į Maskvą, taip mesdamas didžiausią iššūkį prezidento V. Putino valdžiai per du dešimtmečius.
Per mažiau nei parą trukusį sukilimą J. Prigožino samdiniai greitai prasiveržė pro Pietų Rusijoje esantį Rostovą prie Dono, nepaleidę nė vieno šūvio užėmė ten esantį karinį štabą ir atsidūrė maždaug už 200 km nuo Rusijos sostinės.
J. Prigožinas apibūdino tai kaip „teisingumo žygį“, kuriuo siekė nušalinti savo ilgamečius priešus – Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą, kurio vadovavimą karui Ukrainoje jis kritikavo.
„Wagner“ kovotojai nesulaukė didelio pasipriešinimo ir numušė mažiausiai šešis karinius sraigtasparnius ir vadavietės lėktuvą, žuvo mažiausiai 10 karių. Kai buvo sudarytas susitarimas, „Wagner“ bosas įsakė savo kariams grįžti į stovyklas.
Praėjus mažiau nei parai Kremlius pranešė, kad krizė buvo išspręsta tarpininkaujant autoritariniam baltarusių prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai, o J. Prigožinas turėjo išvykti į kaimyninę šalį.
A. Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad J. Prigožinas yra Rusijoje, o jo kariai kol kas lieka savo stovyklose, nors anksčiau sakė, kad jis jau yra Baltarusijoje.
Trumpai gyvavęs maištas sukėlė abejonių dėl „Wagner“, kurią Vakarai kaltina destabilizuojant neramias Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis, ateities.
Po maišto Rusijos institucijos uždarė J. Prigožino įmones arba atliko kratas jose.
Trečiadienį Rusijos žiniasklaidoje pasirodė vaizdai, kuriuose matyti, kaip policija įžengė į J. Prigožino rezidenciją – didžiulį ir prabangų dvarą, kurio teritorijoje stovėjo sraigtasparnis.
Vaizduose iš, kaip tvirtinama, birželio 25-osios, matyti, kad policija aptiko daugybę rublių ir dolerių, aukso luitų, automatinių ginklų, spintą, pilną perukų, ir kelis pasus su J. Prigožino vardu, tačiau su skirtingų asmenų nuotraukomis.
