Briuselio puolamas „AstraZeneca“ vadovas: sutartis su ES dėl vakcinų nėra įsipareigojimas

„AstraZeneca“ praėjusią savaitę pranešė, kad pradinė jos sukurtos vakcinos siunta – kai tik produktas šią savaitę bus patvirtintas – Europos Sąjungai bus mažesnė, nei planuota.

ES yra rezervavusi 300 mln. „AstraZeneca“ vakcinos dozių ir turi galimybę įsigyti dar 100 mln. Tačiau kompanija paskelbė, kad pirmąją siuntą sudarys ne 80 mln., kaip skelbta anksčiau, o 31 mln. dozių – 60 proc. mažiau.

„AstraZeneca“ atstovų paaiškinimai neįtikina Bendrijos pareigūnų, kurie nuo penktadienio žarsto pyktį ir grasinimus imtis atsakomųjų veiksmų – Briuselyje netikima, kad bendrovė tiesiog susidūrė su problemomis gamybos vietoje. Jei konkrečiai – Belgijoje.

ES sveikatos komisarė ir Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas užsiminė, kad Bendrija gali ryžtis riboti ir kontroliuoti bloko šalyse gaminamų vakcinų eksportą, o Italijos bei Latvijos atstovai teigė, kad „AstraZeneca“ galima paduoti į teismą.

„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

Dabar prabilo ir pats kompanijos vadovas Pascalis Soriot. Jis Italijos dienraščiui „La Repubblica“ pareiškė, esą vakcinų bus pristatyta „ne tiek jau mažai“, ir pabrėžė, esą bendrovė įsipareigojo „daryti viską, ką gali“, kad patenkintų paklausą.

Paaiškino, kur glūdi problema

P.Soriot taip pat tvirtino, esą vakcinų siuntos Bendrijos šalims bus mažesnės ir vėluos dėl to, kad blokas per vėlai pasirašė sutartį – trimis mėnesiais vėliau nei Jungtinė Karalystė. Esą būtent todėl ES gamyklos laiku nepašalino galimų trikdžių, kurie dabar ir primena apie save.

Be to, „AstraZeneca“ vadovas paneigė kaltinimus, esą bendrovė ES skirtas vakcinai pardavė kitoms šalims – kad užsidirbtų. P.Soriot pabrėžė, kad kompanija neužsidirba iš vakcinos, o viena jos dozė vidutiniškai pasaulyje kainuoja 3–4 JAV dolerius.

P.Soriot: „Europoje gyvena 5 proc. pasaulio gyventojų, bet Europa gauna 17 proc. visų mūsų vakcinų.“

Jis patikslino, esą kai tik „AstraZeneca“ vakciną patvirtins Europos vaistų agentūra (sprendimo laukiama penktadienį), Bendrija gaus 3 mln. dozių. Iš viso iki vasario planuojama perduoti 17 mln. dozių.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pascalis Soriot

Anot P.Soriot, piktą ES atstovų reakciją lemia stresas: „Vyriausybės susiduria su spaudimu. Visi šiek tiek, žinote, karščiuojasi, leidžiasi į emocijas.“

„AstraZeneca“ vadovas galiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad nuo vasario kompanija gamins 100 mln. dozių visame pasaulyje: „Europoje gyvena 5 proc. pasaulio gyventojų, bet Europa gauna 17 proc. visų mūsų vakcinų.“

Teigiama, esą pagrindinė problema – nesugebėjimas išgauti pakankamai veiksmingo vadinamojo „aktyvaus ingrediento“, kuris gaminamas gamyklose Belgijoje ir Nyderlanduose.

Ši medžiaga, kai tik būna paruošta, keliauja į Italiją ir Vokietiją, kur yra atskiedžiama ir paskirstoma į ampules. „Su antrąja proceso dalimi nėra jokių problemų“, – tikino P.Soriot.

Svarbios susitarimo detalės

„AstraZeneca“ vadovo negąsdina kalbos apie galimybę teistis su europiečiais. P.Soriot tvirtina esantis tikras dėl sutarties formuluočių.

„Kontraktas su ES labai aiškus. Mūsų įsipareigojimas, cituoju, yra „didžiausios įmanomos pastangos“, – teigė P.Soriot.

Esą tokie žodžiai buvo pasirinkti, nes kompanija prieš tris mėnesius jau buvo pasirašiusi aiškiai įpareigojantį susitarimą su Jungtine Karalyste dėl 100 mln. vakcinos dozių. Sutartis su ES dėl 400 mln. dozių buvo pasirašyta vėliau.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ vakcina

„Mes pasakėme, kad pasistengsime, kad darysime ką galime. Bet negalėjome įsipareigoti pagal sutartį, nes trimis mėnesiais atsiliekame nuo Jungtinės Karalystės“, – aiškino P.Soriot ir pridūrė, kad kompanija visada žinojo, jog bus labai sunku išpildyti pageidavimus.

Tiesa, Europos Komisijos atstovas Ericas Mameras antradienį pažymėjo, kad „AstraZeneca“ pilnai vykdo kitų klientų užsakymus, ir teigė, esą ES toliau tikisi sulaukti planuojamos siuntos, kai tik vakcina bus patvirtinta.

ES prieiga prie Jungtinėje Karalystėje pagamintų dozių bus suteikta, „bet tik vėliau, kai Britanija pasieks reikiamą vakcinavimo lygį“.

„Matome, kad dozės į kitas šalis pristatomos, ir žinome, kad susitarimą su „AstraZeneca“ pasirašėme rugpjūtį, kad šalys narės užsakymus pateikė spalį ir kad dabar yra sausio pabaiga. Todėl manoma, kad dozės turėtų būti pristatytos“, – sakė E.Mameras.

Bet P.Soriot tvirtino, kad kontrakte su Jungtine Karalyste įtvirtinta nuostata, esą konkrečiai šioje šalyje pagaminamos vakcinos ten ir pasiliktų.

Esą ES prieiga prie Jungtinėje Karalystėje pagamintų dozių bus suteikta, „bet tik vėliau, kai Britanija pasieks reikiamą vakcinavimo lygį“.

P.Soriot pridūrė, esą britai jau taip įsukę skiepų kampaniją, kad iki kovo turėtų būti paskiepiję visus 50 metų ir vyresnius piliečius.

„Pirmiausia buvo pasirašytas kontraktas su Jungtine Karalyste, ir Jungtinė Karalystė, žinoma, pasakė, kad pirmiausia tieksime jai, o tai sąžininga. Kai tik galėsime, padėsime ES“, – dėstė P.Soriot.

Bendrijai „tiesiog nepasisekė“

Anot „AstraZeneca“ vadovo, sutartis su britais buvo sudaryta palyginti anksti, o tai Jungtinei Karalystei leido išplėsti gamybos apimtis ir pašalinti galimus trikdžius – juk vakcinų gamybos procesas sudėtingas.

„O ES atveju visi tie procesai tris mėnesius vėlavo. Kompanija turėjo paruošti partnerius Europoje gaminti vakciną, o kai kurie žmonės yra naujokai – jie nežino, kaip pagaminti vakciną, ir nedirba taip efektyviai kaip kiti“, – dėstė P.Soriot.

„Scanpix“ nuotr./„AstraZeneca“ biuras Belgijoje

Esą dėl šios priežasties produktyviausios gamyklos Jungtinėje Karalystėje pagamino triskart daugiau „aktyvaus ingrediento“ nei ne tokios efektyvios gamyklos kitur. Esą taip jau sutapo, kad pastarosios aptarnauja ES.

„Deja, reikia kalbėti tik apie tai, kad nepasisakė. Jokios paslapties čia nėra“, – tvirtino P.Soriot.

Briuselis ir toliau nenusileidžia. E.Mameras antradienį pakartojo, kad „AstraZeneca“ turi įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį ir detaliau paaiškinti, kodėl kalbama apie mažesnį nei planuota dozių kiekį.

ES pareigūnai, skirtingai nei P.Soriot, teigia, kad bloko susitarimas su britų ir švedų kompanija nėra susietas su konkrečiomis gamyklomis. Esą Bendrija kaip tik siekė susitarti su kompanijomis, kurios gali gaminti vakciną dideliais kiekiais.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Pascalis Soriot

„Kai pasirašėme susitarimą, jo pagrindas buvo tai, kad kompanija turi užtektinai gamybos pajėgumų. Pratęsime pokalbius“, – kalbėjo E.Mameras.

P.Soriot savajame interviu dar ir pagyrė britus, anksčiau nutarusius atidėti antrąją skiepą, kuris reikalingas po pirmojo. Dabar nutarta, kad žmonės antrosios dozės sulauks praėjus 12 savaičių po pirmosios, kuria tokiu būdu bus paskiepyta daugiau asmenų.

„Tai absoliučiai teisingas sprendimas, bent mūsų vakcinos atžvilgiu. Veiksmingumas padidėja, jei antrąją dozę gauni vėliau“, – sakė P.Soriot ir pridūrė, kad taip pat jau elgiasi Danija ir Nyderlandai.