Kas nutiko? EK nurodė, kad Italijos vyriausybės išlaidų planai yra netinkami ir prieštarauja pažadams mažinti valstybės skolą.
Roma iškart atkirto, kad turi vykdyti jau savo pažadus rinkėjams ir kad EK neturi teisės kištis. Dešiniųjų radikalų partijos „Šiaurės lyga“ atstovas Europos Parlamente Angelo Ciocca net demonstratyviai batu sutrynė lapus su Komisijos pastabomis.
A.Ciocca šaukė: „Italija nusipelno pagarbos!“ Iš dalies populistinės partijos „Šiaurės lyga“ ir „Penkių žvaigždžių judėjimas“, kartu valdančios šalį, teisios – ES reikalauja, kad šalies narės biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP, o italai pasiskaičiavo tik 2,4 proc. BVP deficitą.
Vis dėlto toks deficitas yra gerokai didesnis negu anksčiau su ES sutartas 0,8 proc. BVP rodiklis, o EK parodė nepamiršusi apie šį Romos pažadą – juolab, kad Italijai reikia mažinti valstybės skolą, sudarančią net 131 proc. BVP.
Kita vertus, gali būti, kad dramatiški pasisakymai, kuriais dabar svaidosi tiek „Šiaurės lygos“ lyderis, Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini, tiek „Penkių žvaigždžių judėjimo“ vadovas Luigi Di Maio, yra kruopštaus populistų plano dalis.
Populistai ES laiko priešininke
„The Atlantic“ primena, kad populistų koalicija nuo pat gegužės, kai buvo sutarta dėl valdžios, veikia gana padrikai ir net nelogiškai.
Mat „Penkių žvaigždžių judėjimas“ nuskurdusių pietiečių simpatijas užkariavo pažadais patvirtinti visuotines pagrindines pajamas, o dešinioji „Šiaurės lyga“ šiaurę suviliojo planais sumažinti mokesčius.
Toks loginis neatitikimas antradienį ir susidūrė su didžiausiu išbandymu: EK paskelbė, kad Romos planai dėl deficito ir naivios idėjos dėl ekonomikos auginimo priemonių kelia grėsmę visos euro zonos ekonominiam stabilumui. Roma turi per tris savaites pateikti kitą biudžeto projektą.
Briuselio atsakas išties parodo, kas nutinka, kai populizmas susiduria su realybe. Bet šiuo atveju problema tai, kad populistas, atsitrenkęs į realybės sieną, vis tiek yra populistas – gal net aistringesnis populistas.
Populistai vadovauja vyriausybei, kuriai paprasčiausiai reikia priešų – kaip kitaip pateisinti tokios koalicijos suformavimą?
Mat Italijos populistinė vyriausybė beveik neabejotinai ir norėjo, kad Europa pliaukštelėtų Romai per riešą. Bent jau M.Salvini į valdžią įžengė tiesiog trokšdamas susipjauti su ES institucijomis.
L.Di Mario irgi žadėjo perdėlioti Italijos ryšius su Briuseliu. Kartu jie vadovauja vyriausybei, kuriai paprasčiausiai reikia priešų – kaip kitaip pateisinti tokios koalicijos suformavimą?
O Europa su savo taisyklėmis ir reikalavimais išlaidauti atsakingai – priešė.
Rinkėjams pritaikyta retorika
Tad kažin ar reikia stebėtis, kad iškart po EK pranešimo L.Di Maio įsijungė feisbuką – ši vyriausybė labai mėgsta socialinius tinklus ir nemėgsta tradicinės žiniasklaidos – bei tėškė komentarą. Jį stebėtojai įvertino kaip ir kovingą, ir niurgzlų.
„Tai yra pirmasis Italijos biudžetas, kuris nepatinka ES. Nesistebiu. Tai pirmasis Italijos biudžetas, surašytas Romoje, o ne Briuselyje!
Turint omenyje, kokią žalą jie (ES, – red.) mums padarė, mes tikrai negalėjome toliau laikytis jų rekomendacijų. Toliau sakysime Komisijai, ką norime daryti – su pagarba.
Bet Komisija turi parodyti pagarbą Italijos žmonėms ir vyriausybei, kuri jiems atstovauja. Dirbsime dėl piliečių gerovės aukštai iškėlę galvas“, – parašė L.Di Maio.
M.Salvini ir keliavo į „Facebook“. Jis įkėlė savo besišypsančio nuotrauką ir prirašė: „Mes judame toliau su šypsena – italai to iš mūsų prašo. Esame tikri, kad esame teisūs. #KomandaItalija.“
Tokia retorika italams tikrai gali patikti – ypač iš M.Salvini, kuris yra de facto Italijos vyriausybės vadovas, norintis ir dar daugiau galių, lūpų. Tačiau simpatijų srautas gali greitai, net staigiai išdžiūti.
Finansų rinkų verdiktas aiškus
Mat Italijos vyriausybė, ko gero, nevisiškai suvokia, kad be Briuselio ir Romos šiuo atveju itin svarbų vaidmenį vaidina ir finansų rinkos, kurios pastaraisiais mėnesiais tiesiog muša Italiją.
Italijos vertybiniai popieriai vertinami kaip vis rizikingesni, todėl Romai vis brangiau skolintis. Kitaip tariant, investuotojai „nepasitiki“ Italijos skolomis ir apskritai šalies galimybėmis neįlipti į didžiulę krizę.
Abi populistinės partijos rinkimus laimėjo teigdamos, kad Italijos daugiau nebevaldys vyriausybės obligacijų pajamingumas – bet štai, problemos su bankais per naktį nedingo.
„Viena vertus, kalbos apie tai, kokia Italija yra auka, jau senokai tapo standartu, – teigė dienraščio „Corriere della Sera“ ekonomikos apžvalgininkas Federico Fubini. – Bet jei pažvelgtume po paviršiumi, pamatytume, kad valdantieji mirtinai išsigandę, nes pamiršo finansų rinkų svarbą.“
Anot F.Fubini, jei vyriausybė toliau žais žaidimą „Kas pirmas pasitrauks“ su ES, tai Romai gali atsirūgti: „Gali būti dvi blogos išeitys.
Jei vyriausybė atsilaikys, ekonomikai gresia rimti smūgiai. Bet jei bus atsitraukta, bus prarasta ir dalis įvaizdžio. Manau, kad iš esmės situacija turi pirmiausia pablogėti – tik tada valdantieji pakeis taktiką.“
Esą M.Salvini turi suprasti, kad finansų rinkos yra glaudžiai susijusios su jo politinėmis ambicijomis: „Jis neturi patogaus atsakymo. Jei spaudimas padidės, jis persimes ir į nuomonių apklausas.
Salvini sumirksės. Jis pradės skelbti žygius prieš George'ą Sorosą ar kokius kitus sąmokslus.“
Investuotojai jau abejoja – o rinkėjai?
Dabar svarbiausias klausimas yra toks: ar šis susikirtimas tėra eilinis Europos politinio teatro spektaklis, ar visgi rimtas kivirčas, galintis pakeisti Bendriją?
Atmesdama Italijos pateiktą biudžeto projektą, EK paskelbė, kad Italijai galėtų būti taikomos sankcijos. Tačiau sankcijos būtų paremtos 2017 metų rodikliais, kai dabartinė vyriausybė dar nedirbo.
Tai reiškia, kad dabartiniai valdantieji galėtų kaltinti ankstesnę vyriausybę. Europa nustato taisykles, o tada populistai laimi rinkimus, nes pasisako prieš tas taisykles – ratas taip ir sukasi.
Ar šis susikirtimas tėra eilinis Europos politinio teatro spektaklis, ar visgi rimtas kivirčas, galintis pakeisti Bendriją?
O fone – ne toks jau smulki dilema. Ar Italija apskritai nori pasilikti euro zonoje? Atsakyti nelengva, nes panašu, kad vyriausybė ir rinkėjai nori skirtingų dalykų.
Nors populistai iš „Šiaurės lygos“ ir „Penkių žvaigždžių judėjimo“ per rinkimų kampaniją nuožmiai kritikavo eurą, atsidūrę valdžioje jie ne kartą pabrėžė tikrai nenorintys, kad Italija atsisakytų šios valiutos.
Ekonomikos ministras Giovanni Tria kelias savaites kaip įmanydamas stengėsi nuraminti investuotojus dėl šalies ekonomikos tvarumo.
Bet rugsėjį M.Salvini ir L.Di Maio nubloškė šalin G.Tria nuomonę ir prastūmė biudžeto projektą, kuriame numatomas didesnis deficitas nei planuota. EK tai, jau aišku, netiko – kažin ar patenkinti ir investuotojai, kurie nebežino, ar dar galima tikėti Italijos vyriausybe.
Ir tik laikas parodys, ar naująja populistų valdžia dar ilgai tikės Italijos žmonės.
