„Lenkija iki rugpjūčio 16 dienos turi informuoti mus apie šiuo tikslu numatomas priemones, kaip paprašė Teismas. Jei to nebus, Komisija paprašys Europos Teisingumo Teismo (ETT) skirti Lenkijai baudą“, – sakė Europos Komisijos pirmininkės pavaduotoja Vera Jourova.
Varšuva ir Briuselis jau kelerius metus nesutaria dėl dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vadovaujamos lenkų vyriausybės stumiamų reformų.
Lenkijos teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta antradienį sakė: „Komisija veikia nesąžiningai, pažeisdama sutarties standartus ir ignoruodama Lenkijos konstitucinę tvarką.“
„Tolesni kvietimai derėtis prilygsta šių veiksmų įteisinimui“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pridūrė jis.
Pagal pernai vasarį įsigaliojusį Lenkijos įstatymą dėl teismų reformos teisėjai negali perduoti teisinių klausimų ETT. Buvo įsteigta „drausminimo kolegija“ Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjams prižiūrėti, turinti galią panaikinti jų neliečiamybę, kad juos būtų galima persekioti baudžiamąja tvarka, ar sumažinti jų atlyginimus.
ETT praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nutraukti bet kokią „drausminimo kolegijos“ veiklą ir deklaravo, kad svarbi Lenkijos teismų sistemos reformų dalis prieštarauja ES teisei.
Lenkijos vyriausybė sako, kad nori kovoti su korupcija ir pertvarkyti teismų sistemą, vis dar persekiojamą Lenkijos komunistinių laikų palikimo, bet EK teigia, kad reformos pakerta teisinės valstybės principą, ir siekia priversti Lenkiją – kaip ir jos sąjungininkę Vengriją – vėl laikytis Europos demokratijos normų.
Lenkijos Konstitucinis Tribunolas praėjusį trečiadienį nepaisydamas Briuselio paskelbė savo sprendimą, kad ES teismo laikinosios priemonės prieš lenkų teismines reformas prieštarauja šalies konstitucijai.
Vyriausybės kritikai sakė, kad šis sprendimas reiškia pasitraukimą iš ES teisinės santvarkos ir praminė jį savotišku „Polexitu“.
