Praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva 2022 metų vasarį pradėjo plataus masto invaziją, Ukraina žengė pirmą žingsnį link narystės ES, o praėjusių metų birželį buvo oficialiai paskelbta kandidate.
Dabar EK skelbs savo sprendimą, ar Kyjivas įvykdė pradines reformas, o gruodį įvyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime 27 valstybių narių vadovai turės nuspręsti, ar pradėti derybas.
Briuselyje vyrauja nuomonė, kad Ukraina ir buvusi sovietinė jos kaimynė Moldova gaus Komisijos pritarimą perėjimui į kitą etapą.
Šeštadienį EK pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pagyrė Kyjivą įvykdžius daugiau nei 90 proc. septynių Briuselio nustatytų reformų kriterijų, įskaitant kovą su kyšininkavimu ir oligarchų galios apribojimą.
„Esu įsitikinusi, kad galite pasiekti savo ambicingą tikslą – kad istorinis sprendimas pradėti stojimo derybų procesą būtų priimtas dar šiais metais“, – sakė ji Ukrainos parlamentui per vizitą Kyjive.
Jei karo alinamai šaliai bus uždegta žalia šviesa, ji dar tik pradės kruopštų reformų procesą, galintį trukti ne vienus metus, jei ne dešimtmečius, kol pavyks įstoti į ES.
Turkija stojimo derybas pradėjo 2005 metais, tačiau jos atsidūrė aklavietėje. Albanija, Juodkalnija, Šiaurės Makedonija ir Serbija taip pat veda derybas.
Visgi karas Ukrainoje atgaivino įstrigusį ES siekį priimti naujų narių, nes blokas siekia užkirsti kelią Rusijos ir Kinijos įtakai.
Gruodį kandidate tapo Bosnija ir Hercegovina, šio statuso siekia Sakartvelas. Abi šalys tikisi gauti Briuselio paramą, kad galėtų siekti pažangos.
„Stipresnė ir saugesnė“
Teigiamas EK signalas galėtų tapti svarbiu postūmiu Ukrainai sunkiu metu, kai jos kariams nepavyksta pasiekti proveržio mūšio lauke ir kai vis dažniau kyla klausimų dėl tolesnės JAV paramos.
„Ukraina padarys Europos Sąjungą stipresnę ir saugesnę, o kartu padidinsime stabilumą visoje Europoje“, – prieš pranešimą rašė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tačiau net Kyjivą tvirtai remiančių ES šalių diplomatai pripažįsta, kad gruodį vyksiančios diskusijos bus sunkios, o sutikimas pradėti derybas gali priklausyti nuo tolesnių reformų.
Tokios šalys kaip Nyderlandai tvirtina, kad kelyje į narystę negali būti jokių sutrumpinimų. Vengrija, artimiausia Rusijos sąjungininkė ES, kaltina Kyjivą ribojant etninių vengrų, gyvenančių Ukrainoje, teises.
„Akivaizdu, kad tai karštas ir sudėtingas [klausimas] – jei taip nebūtų, jau būtume priėmę kompromisinį sprendimą, – sakė vienas aukšto rango Europos diplomatas. – Optimistiškai vertinu galimybę, kad mums pavyks tai padaryti. Problema ta, kad tai nebus kelio pabaiga, greičiausiai ji bus susieta su sąlygomis.“
Su Ukrainos ir kitų pretendentų į narystę siekiu susijusios daug svarbesnės diskusijos apie tai, kaip padaryti ES valdomą, jei joje bus 30 ar daugiau narių.
Leidimas prisijungti karo nuniokotai šaliai, kurioje gyvena daugiau kaip 40 mln. žmonių, reikštų didelius pokyčius ir milžiniškas išlaidas blokui.
Kai kurios narės teigė, kad ES pirmiausia turi reformuotis pati ir tik tada galvoti apie plėtrą. Tačiau kitos baiminasi, kad šia sudėtinga užduotimi gali būti pasinaudota siekiant atidėti bet kokią pažangą priartinant Ukrainą ir kitas norinčias įstoti šalis.
„Yra didelių problemų, – sakė minėtasis ES diplomatas. – Dėl kai kurių iš jų galėtume diskutuoti visą šimtmetį ir nepasiekti bendro sutarimo.“
