Tai pirmas atvejis, kai koks nors Sirijos džihado veteranas surengė teroro ataką Europoje.
2014 metų gegužės 24 dieną šaudant šalia Žydų muziejaus ir jo viduje žuvo du įstaigos darbuotojai ir viena pora iš Izraelio.
Barzdotas 33 metų M.Nemmouche'as, vilkėjęs tamsiai mėlynos spalvos megztinį, abejingai išklausė prisiekusiųjų sprendimą ir neparodė jokių emocijų.
Už 2014 metų gegužės 24 dieną Belgijos sostinę sukrėtusią antisemitinę ataką, kurią įvykdė sugrįžęs iš Sirijos, M.Nemmouche'ui gresia įkalinimas iki gyvos galvos. Bausmė jam gali būti paskirta jau penktadienį.
Dvylika prisiekusiųjų buvo palydėti pirmininkaujančio teisėjo ir dviejų jo kolegų į vieną Briuselio viešbutį, kur ilgiau nei dvi dienas už uždarų durų tarėsi dėl verdikto.
M.Nemmouche'as buvo pripažintas kaltu greičiau nei per dvi minutes šaltakraujiškai nužudęs keturis žmones. Jis savo kaltės nepripažino ir teismui tvirtino tapęs apgaulės auka.
M.Nemmouche'o advokatai teismo proceso metu teigė, kad jis nekaltas dėl šaltakraujiškų žudynių, o buvo įtrauktas į kažkokį prieš Izraelio žvalgybos agentūrą „Mossad“ nukreiptą sąmokslą.
Pora iš Izraelio 53 metų Miriam ir 54 metų Emmanuelis Rivos tapo pirmosiomis šios atakos aukomis. Taip pat buvo nužudyti muziejaus komunikacijos skyriuje dirbęs 25 metų belgas Alexandre'as Strensas ir 66 metų prancūzė Dominique Sabrier, dirbusi muziejuje savanore.
M.Nemmouche'o advokatai tvirtino, kad už šaudynes muziejuje atsakingas ne džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“. Anot jų, tai buvo „tikslinė egzekucija“, kurios taikinys buvo „Mossad“ agentai.
Pasak kaltinamojo advokatų, pora iš Izraelio iš tiesų buvo „Mossad“ agentai, kuriuos esą nužudė kitas juos medžiojęs asmuo.
Rivų šeimos advokatai kategoriškai atmetė tokią prielaidą ir sakė, kad bandymai turistus vaizduoti kaip slaptuosius agentus yra „absoliučiai gėdingi“.
„Padarykime galą juokams“, – anksčiau šią savaitę teisme sakė prokuroras Yves'as Moreau.
Anot jo, gynybos pateikti argumentai yra „visiška nesąmonė“ ir tai patvirtina prokurorų surinkti įtikinami įrodymai.
M.Riva dirbo Izraelio žvalgybos agentūroje „Mossad“ buhaltere, ji nebuvo agentė, sakė tyrėjai, vykę į Izraelį surinkti faktų.
„Tvirtai įsitikinę“
Tuo tarpu Nacerą Bendrerą, kaltinamą tuo, kad parūpino M.Nemmouche'ui ginklų, 12 prisiekusiųjų pripažino šių žmogžudysčių „bendraautoriumi“, po du mėnesius trukusio teismo proceso Briuselyje paskelbė teisėjas.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2014 metų balandį, kai M.Nemmouche'as rengėsi atakai, šie vyrai dešimtis kartų kalbėjosi telefonu.
Šešios dienos po atakos policija sulaikė M.Nemmouche'ą Marselyje. Jo krepšyje buvo aptikti per ataką panaudoti ginklai, užpuoliko rūbai ir vaizdo kamera, kuria buvo nufilmuota išpuolio pradžia.
Teismo proceso metu N. Bendreras pripažino, kad balandžio pradžioje į Briuselį atvykęs M.Nemmouche'as prašė jo Kalašnikovo automato. Tačiau vyras tvirtino neperdavęs M. Nemmouche'ui šautuvo.
Tarp M.Nemmouche'o daiktų, be kita ko, buvo rasta nailono striukė su šūvių pėdsakais, taip pat kompiuteris, kuriame tyrėjai rado šešis vaizdo įrašus. Juose girdimas balsas už kadro prisiima atsakomybę už ataką Žydų muziejuje. Manoma, kad kalbėjo M.Nemmouche'as.
Prokurorai nurodė iš viso surinkę 23 įrodymus, patvirtinančius M.Nemmouche'o kaltę. Jis, be kita ko, fiziškai labai panašus į šaulį, užfiksuotą muziejaus stebėjimo kamerų.
„Esame tvirtai įsitikinę, kad abu kaltinamieji iš tiesų įvykdė tas veikas“, – sakė vienas prokurorų.
Anot prokuratūros, tai buvo pirmoji ataka Europoje, įvykdyta iš Sirijos grįžusių džihadistų.
Po pusantrų metų, 2015-ųjų lapkričio 13 dieną, per džihadistų atakas Paryžiuje žuvo 130 žmonių.
