Pasak jo, balsavimas parlamente šiuo klausimu turėtų įvykti dar iki šių metų pabaigos.
Suomijos ir Švedijos narystės NATO dokumentus jau ratifikavo 28 iš 30 Aljanso narių.
Šių dviejų šalių įstojimo į Aljansą paraiškų savo parlamentams ratifikuoti dar neperdavė tik Vengrija ir Turkija.
NATO kandidatėms yra reikalingas visų narių pritarimas dėl įstojimo.
Gegužę Švedija ir Suomija drauge pateikė paraiškas įstoti į NATO, po Rusijos invazijos į Ukrainą nutarusios atsisakyti ilgametės nesijungimo prie karinių blokų politikos.
Vengrijos valdančioji partija „Fidesz“ jau ne kartą yra atmetusi planus suplanuoti balsavimą parlamente šiuo klausimu, nors vyriausybė tvirtina, kad palaiko dviejų šiaurės šalių stojimą į NATO.
„Mums švedai ir suomiai yra mūsų sąjungininkai, ir kaip mes galime pasikliauti savo sąjungininkais, jie taip pat gali pasikliauti mumis“, – teigė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kanceliarijos vadovas Gergely Gulyasas.
„Mes neturime prieštaravimų“, – pridūrė G.Gulyasas spaudos konferencijos metu.
Pastaraisiais metais V.Orbanas siekė užmegzti glaudesnius ryšius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Nors Vengrija ir palaikė Europos Sąjungos sankcijas Maskvai dėl jos karinės invazijos į Ukrainą, V.Orbanas ne kartą viešai kritikavo šias taikomas priemones.
G.Gulyasas teigė, kad vyriausybė, prieš imdamasi klausimo dėl šiaurės šalių narystės NATO, pirmiausiai, turėtų priimti antikorupcines reformas, kurias atidžiai stebi Briuselis.
Šiuo metu ES narė Vengrija derasi su Briuseliu dėl antikorupcinių reformų, kad neprarastų prieigos prie bloko lėšų.
„Likusių įstatymų, dėl kurių bus balsuojama, skaičius priklauso nuo to, kada ir kaip bus susitarta su Komisija“, – nurodė G.Gulyasas.
Anot jo, Vengrija buvo išsikėlusi tikslą Suomijos ir Švedijos NATO narystės paraiškas ratifikuoti „per parlamento rudens sesiją“, kuri pasibaigs gruodžio 7-ąją.
Opozicija kaltina V.Orbano partiją „Fidesz“ delsiant įtraukti šį klausimą į parlamento darbotvarkę balsavimui.
Valdančioji partija teigė, kad tokie opozicijos pasisakymai yra „nesuprantami ir nepateisinami“, o centristinis judėjimas „Momentum“ apkaltino vyriausybę ES „šantažu“.
