Parašius, kad bulgarės gimdo danus, šalyje kilo toks ažiotažas, kad šiai problemai apsvarstyti Sveikatos apsaugos ministerija buvo priversta sudaryti specialią komisiją. Mat šviesiaplaukiai vaikai Bulgarijoje gimsta panaudojus donoro spermą. Tačiau kadangi Bulgarija iki šiol neįvaldė tinkamos spermos surinkimo technologijos, šios Balkanų šalies spermos bankus užplūdo danai, nes kitaip jie liktų tušti.
„Eurostat“ duomenimis, Bulgarijoje pats didžiausias vaikų mirtingumas iš visų Europos Sąjungos šalių (1,42 proc.), be to, vienas mažiausių gimstamumų – 0,94 procento.
Ar pažeistas genotipas?
Išgirdę apie gimstančius skandinaviško tipo vaikus bulgarai ėmė skambinti pavojaus varpais, aiškindami, kad bus pažeistas bulgarų genotipas. Tačiau mokslininkai sako, kad tokie teiginiai – tikras absurdas. Pirmiausia, spermos bankas Danijoje yra tarptautinis, antra, jame apsilanko ir bulgarai, trečia, vis daugiau bulgarų linkę užmegzti meilės romanus su kitataučiais ir niekas jų nekaltina, kad taip jie mėgina pakenkti tautos genofondui. Nacionalinėje genetikos laboratorijoje dirbantis profesorius Ivo Kremeskis aiškina, kad jei Bulgarijai lemta būti Europos ir Azijos sandūroje, vietos gyventojų genai ir taip yra labai mišrūs. Vis dėlto siekiant nuraminti visuomenę buvo atlikti genetiniai tyrimai. Paaiškėjo, kad 20 proc. bulgarų vyrų turi tokius pačius genus kaip ir dabartinėje šalies teritorijoje prieš 7800 metų gyvenę vyrai.
Per tyrimą taip pat aiškintasi, kokios tautos yra labiausiai genetiškai artimos bulgarams. Ištyrus bulgarų DNR nustatyta, kad jiems labiausiai giminiški rumunai, po jų – graikai ir vengrai. Tai nestebina, nes šios tautos gyvena kaimyninėse valstybėse. Nežinia tik kaip yra su makedonais, nes šios šalies atstovai tyrime nedalyvavo. Tačiau daugybė bulgarų vis vien laiko makedonus giminiška tauta, nors ir juokingai kalbančia, mat bulgarų ir makedonų kalbos panašios, panašiai kaip lenkų ir čekų.
Todėl Bulgarijos mokslininkai dabar aiškina tautiečiams, kad turėtų dar praeiti tūkstančiai metų, kol imtų keistis tautos genotipas. Jų nuomone, juokinga klausytis kalbų, kad dabar gimstantys bulgarų vaikai turi danų genų. Be to, mokslininkai primena, šiais laikais, pilietybė suteikiama ne pagal genus.
Surogatinė motina iš užsienio
Tačiau tai ne vienintelė su vaikais susijusi problema Bulgarijoje. Šalies parlamente rengiamasi svarstyti įstatymo, sąlyginiu pavadinimu „Išnuomota motina“ projektą. Jis leistų bulgarei, kuri negali išnešioti kūdikio, surasti užsienyje moterį, kuri tai padarytų už ją. Fondo „Noriu vaiko“ atstovė Radina Velževa sako, kad taip jau yra daroma. „Bulgarės išvyksta į užsienį, dažniausiai į Ukrainą, nes mūsų šalyje tai daryti draudžiama. Už tokią paslaugą paprastai sumokama 50 tūkst. levų“, – aiškino ji.
Sveikatos komisijos narys dr. Atanas Šterevas mano, kad surogatinę motinystę reikėtų įteisinti tik vieninteliu atveju – kai moteris turi sveikatos problemų ir negali pastoti. Tačiau tai vis vien būtų etinė problema, kurią kai kurie parlamentarai prilygina eutanazijai ir abortui, todėl priimti sprendimą nebus lengva. Be to, pagal Bulgarijos įstatymus motina laikoma tik vaiką pagimdžiusi moteris. Fondo „Noriu vaiko“ atstovų nuomone, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kiek moterų norėtų tokiu būdu turėti vaiką, nes jei tokių moterų nėra daug, įstatymą keisti nėra prasmės.
Kartu Bulgarijoje reikalaujama keisti šeimos politiką. „Eurostat“ duomenimis, Bulgarijoje pats didžiausias vaikų mirtingumas iš visų Europos Sąjungos šalių (1,42 proc.), be to, vienas mažiausių gimstamumų – 0,94 procento. Visuomenėje vis dažniau apie tai kalbama ir jau iškeltas šūkis „Daugiau mažų bulgarų Bulgarijoje“.
