Tiems diplomatams liepta per 72 val. palikti Bulgariją, sovietiniais laikais buvusią Maskvos sąjungininke. Bulgarų prokurorai mano, kad minimi diplomatai nuo 2016 metų siekė gauti įslaptintos informacijos apie kariuomenę.
Prokurorų duomenimis, šie diplomatai, padedami Bulgarijos piliečių, turėjusių galimybę susipažinti su informacija apie šalies karinės pramoninės kompleksą, rinko duomenis apie bulgarų kariuomenės modernizavimo planus ir karinės įrangos techninę priežiūrą.
Tyrėjai aiškinasi, ar rusų karo žvalgybos agentūroms galėjo būti neteisėtai perduota valstybės paslapčių.
Bulgarijos vyriausiasis prokuroras Ivanas Geševas anksčiau trečiadienį informavo šalies užsienio reikalų ministrą apie tyrimo eigą.
Maskva imsis veidrodinio atsako į jos diplomatų išsiuntimą iš Sofijos, perspėjo Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Užsienio reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas.
„Žinoma, veidrodiniu principu, be jokių abejonių“, – į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, kaip reaguos Rusija, atsakė K. Kosačiovas.
Jo teigimu, „NATO šalys vykdo masinę kampaniją, kai šalys viena po kitos šios išsiunčia Rusijos diplomatus, kaltindamos juos neteisėta veikla, ir sąmoningai sutinka su tuo susijusiais lygiaverčiais Rusijos veiksmais, nes to tikslas yra kitoks“.
Ši kampanija „nėra skirta užtikrinti diplomatinių atstovybių „švarumą“, o tam, kad visuomenės sąmonėje būtų palaikomas Rusijos, kaip priešės ir grėsmės, įvaizdis“, mano senatorius.
Apie galimą veidrodinį atsaką pareiškė ir Rusijos ambasada Sofijoje.
Dabartinis šnipinėjimo skandalas nėra pirmasis Maskvos ir Sofijos santykiuose.
Sausį Bulgarija apkaltino du rusų diplomatus įslaptintos informacijos rinkimu, nors Rusija teigė, kad jiems mesti kaltinimai buvo nepagrįsti.
Pernai spalį Bulgarija išsiuntė Rusijos ambasados pirmąjį sekretorių, išsiaiškinus, kad jis „vykdė žvalgybos veiklą, reguliariai rengdamas konspiracinius susitikimus“ su Bulgarijos pareigūnais, turinčiais teisę dirbti su įslaptinta informacija, susijusia su jų šalimi, Europos Sąjunga ir NATO.
