Bulgariją, stojančią į Šengeno erdvę, užplūdo prieš migrantus nukreipta dezinformacija

Prieš Bulgarijos dalinį prisijungimą prie Europos Sąjungos bevizės Šengeno zonos šalį užplūdo prieš migrantus nukreiptos dezinformacijos banga. 
John Wreford / ZUMAPRESS.com
John Wreford / ZUMAPRESS.com

Po daugiau nei dešimtmetį trukusių derybų ES narės Bulgarija ir Rumunija praėjusių metų pabaigoje pagaliau sulaukė žalios šviesos prisijungti prie Šengeno erdvės, kuri oro ir jūrų kelionėms įsigalios šio mėnesio pabaigoje. 

Sprendimas priimtas po to, kai Austrija atmetė savo veto. Tačiau Viena pareikalavo, kad Bulgarija ir Rumunija priimtų atgal prieglobsčio prašytojus, kurie į Europą atvyko per šias šalis. 

Vadinamajame Dublino reglamente nustatyta, kad migrantai prieglobsčio turi prašyti pirmojoje šalyje, į kurią atvyksta Europoje. 

Provakarietiška Bulgarija šiuo metu susiduria su kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų išpuoliais.

Sausio mėnesį prorusiškos ultranacionalistinės „Vazraždane“ („Atgimimas“) partijos lyderis Kostadinas Kostadinovas pareiškė, kad Bulgarija gali tapti „didžiausia pasaulyje pabėgėlių stovykla“.

Kai kurie kraštutinių dešiniųjų politikai socialiniuose tinkluose pradėjo platinti vaizdo įrašus, kuriuose jų teigimu, Bulgarijos sostinėje migrantai naudoja fizinį smurtą prieš jaunus bulgarus. 

Pabėgėlių centruose ir sostinėje po kelių incidentų, kuriuose nukentėjo užsieniečiai, sustiprintas saugumas. 

„Nėra jokios migracijos krizės, bet yra krizės naratyvas, kuris kelia realią grėsmę saugumui“, – sakė migracijos ekspertė ir Sofijos universiteto dėstytoja Idliko Otoja. 

 Bulgarija – tarpinė stotelė

Bulgarijoje driekiasi rytinė ES siena, o į pietryčiuose ji ribojasi su Turkija.

Per pastaruosius kelerius metus, nepaisant sustiprinto patruliavimo prie 234 km ilgio spygliuota viela aptvertos sienos su Turkija, ši linija tapo vartais, pro kuriuos vis daugiau migrantų nelegaliai patenka į bloką. 

Dauguma jų atvyksta į Bulgariją iš Afganistano, Sirijos ir Maroko, bet ilgai joje neužsibūna ir išvyksta į Vakarų Europą. 

Po to, kai Vokietija į Bulgariją deportavo apie dvi dešimtis žmonių, socialistai apkaltino šalies vyriausybę, kad ji įsteigė „nusikaltėlių, žudikų, prievartautojų ir pinigų plovėjų koloniją“.

Vokietijos valdžios institucijų teigimu, vieninteliai žinomi nusikaltę žmonės tarp deportuotų asmenų buvo keli Bulgarijos piliečiai, atlikę bausmę Bavarijoje. 

Kiti 18 Sirijos piliečių, įskaitant jaunesnius nei šešerių metų vaikus, nebuvo nuteisti už sunkius nusikaltimus Vokietijoje. 

Neapykantos ir nesaugumo kurstymas

Praėjusią savaitę Bulgarija atmetė opozicijos teiginius apie precedento neturinčius migrantų srautus į šalį.

Tačiau, ES duomenimis, migrantų skaičius Bulgarijoje yra palyginti nedidelis. 2023-iaisiais visoje ES buvo užregistruota daugiau nei milijonas prieglobsčio prašymų – tai yra septynerių metų rekordas.

Oficialiais Bulgarijos pateiktais skaičiavimais, šiais metais pagal Dublino taisykles į Bulgariją buvo grąžinta 190 asmenų. Per paskutinius du praėjusių metų mėnesius šis skaičius siekė 127.

Bulgarijos pareigūnų teigimu, šalies prieglobsčio prašytojų priėmimo centrų užimtumas siekia tik 43 procentus.

Bulgarijos vyriausybė kaltina kai kurias partijas neapykantos ir nesaugumo kurstymu skleidžiant melagingą informaciją.

Jos teigimu, už šios informacijos skleidimo stovi Kremlius. 

Prorusiškose interneto svetainėse platinami pastarojo meto pareiškimai apie migrantus. 

Mažesnių prokremliškų partijų politikai net nuvyko į oro uostą, kad parodytų lėktuvus, neva skraidinančius „būrius migrantų“, ir paskelbė nuotraukų, kuriomis bandė iliustruoti savo teiginius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų