Rusijos piliečiai kaltinami mėginę nužudyti Emilijaną Gebrevą, jo sūnų ir ginklų gamybos įmonės vadovą kažkuriuo metu nuo 2015 metų balandžio 28-osios iki gegužės 4-osios, „naudojant daugybei gyvybių pavojų keliančias priemones, konkrečiai – pasitelkiant neatpažintą fosforo organinę medžiagą“, pažymima prokurorų pareiškime.
„Sofijos prokuratūra išdavė Europos arešto orderius sulaikyti visus įtariamuosius“, – rašoma pareiškime. Prokurorai pridūrė, kad šių Rusijos piliečių vardai buvo įtraukti į Šengeno sienų kontrolės informacinę sistemą, taip pat į Interpolo „raudonąjį perspėjimą“.
Įtariamųjų tapatybės pareiškime neskleidžiamos.
Ši byla siejama su 2018 metų kovo Anglijos Solsberyje įvykdytu buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimu kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Praėjusių metų vasarį žurnalistinių tyrimų tinklapis „Bellingcat“ įvardijo galimą trečią įtariamąjį Solsberio byloje – aukšto rango Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pareigūną Denisą Viačeslavovičių Sergejevą.
„Bellingcat“ teigimu, D.Sergejevas, naudodamas suklastotą Rusijos pasą, įvažiavo į Didžiąją Britaniją dvi dienos iki atakos prieš S.Skripalį ir jo dukterį Juliją.
Portalo žiniomis, D.Sergejevas taip pat lankėsi Bulgarijoje 2015 metų vasario ir balandžio mėnesiais, o antrasis jo vizitas baigėsi tą pačią dieną, kai E.Gebrevas susmuko priimdamas svečius Sofijoje ir buvo ištiktas komos.
Verslininko sūnus ir vienas jo įmonės vadovų taip pat buvo gydomi pasireiškus apsinuodijimo simptomams; visi trys vėliau atsigavo.
Pasak JK mokslininkų, Skripaliai buvo apnuodyti Sovietų Sąjungoje sukurta medžiaga „Novičiok“, vos nepareikalavusia jų gyvybių.
E.Gebrevas pernai vasarį pareiškė, kad jis buvo apnuodytas „Novičiok“ panašia medžiaga, tačiau verslininko užsakymu laboratorijai Suomijoje išanalizavus jo šlapimo mėginį paaiškėjo, kad buvo panaudotas pesticidas ar kita nežinoma medžiaga.
Žiniasklaida pranešė, kad E.Gebrevas galėjo tapti taikiniu, nes jo įmonė esą užsitraukė įtakingų rusų ir jų sąjungininkų Bulgarijoje nemalonę.
S.Skripalio byla išprovokavo tarptautinės bendruomenės pasipiktinimą ir paskatino Vakarų valstybes masiškai išsiųsti Rusijos diplomatus, tačiau Bulgarija prie šių sankcijų neprisidėjo.
