Šioje skurdžioje Balkanų šalyje, kurioje politinė sumaištis yra didžiausia nuo komunizmo pabaigos, įvyko septyni pirmalaikiai balsavimai po to, kai dėl masinių protestų prieš korupciją 2021-aisiais atsistatydino triskart premjero poste dirbęs Boikas Borisovas.
Jo konservatyvioji partija GERB laimėjo vėliausius, spalį įvykusius rinkimus ir trečiadienį paskelbė, kad jai pavyko susitarti su socialistais bei viena populistine partija dėl vyriausybės sudarymo, remiant turkų mažumos frakcijai.
Iš viso už naująją vyriausybės sudėtį balsavo 125 įstatymų leidėjai, o 114 balsavo „prieš“.
GERB pasiekė susitarimą po to, kai 65 metų B. Borisovas atsisakė savo pirminio primygtinio reikalavimo ketvirtą kartą užimti premjero postą ir vietoj to premjeru paskyrė buvusį parlamento pirmininką Roseną Želiazkovą.
Pristatydamas savo ministrų kabinetą, R. Želiazkovas parlamentui sakė, kad skirtingos partijos pasiekė koalicijos susitarimą „sudėtingu, dinamišku ir įtemptu laikotarpiu (...) atidėdamos savo ideologinius ir politinius nesutarimus“.
„Šalis jau kurį laiką išgyvena politinę krizę, pasitikėjimo krizę“, – pridūrė 56 metų teisininkas ir pažadėjo ją įveikti.
R. Želiazkovas yra artimas B. Borisovo sąjungininkas, ėjęs įvairias pareigas ankstesnėse GERB vadovaujamose vyriausybėse, įskaitant susisiekimo ministro.
Trečiadienį GERB pareiškė, kad naujoji vyriausybė tęs šalies siekį prisijungti prie euro zonos.
Analitikai sako abejojantys, kad koalicija gali ilgai išsilaikyti.
„Tai bus sunki vyriausybė (...). Pagal optimistiškiausią scenarijų ji išsilaikys apie metus, kad įvykdytų kai kurias neatidėliotinas užduotis, pavyzdžiui, nuvestų šalį į euro zoną, užsitikrintų ES atsparumo ir atsigavimo fondus, ir priimtų šių metų biudžetą“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Danielis Smilovas iš nevyriausybinės organizacijos „Centr za liberalni strategii“ (Centre for Liberal Strategies).
