Šią nuomonę M.-A.Strack-Zimmermann išsakė interviu Vokietijos televizijos kanalams RTL ir n-tv.
Ji priminė, kad 2008 m. NATO buvo daug ankstyvo Ukrainos prisijungimo šalininkų, tačiau Vokietija ir Prancūzija tam priešinosi dėl Rusijos pozicijos.
2008 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikime Bukarešte Vokietija ir Prancūzija blokavo NATO narystės veiksmų plano suteikimą Ukrainai ir Sakartvelui.
Politikės nuomone, tai, kad ukrainiečiai neįstojo į NATO, „buvo didelė tuometinių prancūzų ir Angelos Merkel klaida“.
M.-A.Strack-Zimmermann taip pat mano, kad po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, Vokietija turėjo stoti jos pusėn ir paremti ją ginklais. Tačiau reikės „perrašyti Angelos Merkel istoriją, ypač kelerių pastarųjų metų istoriją ir visiškas klaidas“.
Komentuodama konflikto perspektyvas, Bundestago gynybos komiteto vadovė išsakė mintį, kad jis vargu ar truks taip ilgai, kaip Pirmasis ar Antrasis pasauliniai karai. Kartu ji pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesitiki plačios ir ilgalaikės paramos Ukrainai.
2008 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikime Bukarešte Vokietija ir Prancūzija blokavo NATO narystės veiksmų plano suteikimą Ukrainai ir Sakartvelui, baimindamosi eskalacijos iš Rusijos pusės. Nuo to laiko Aljansas tik pažadėjo abiem šioms šalims įstoti „vieną dieną“.
