Trijų Sahelio šalių lyderiai paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad tai buvo suverenus sprendimas nedelsiant pasitraukti iš Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos.
Su džihadistų smurtu ir skurdu kovojantys režimai palaiko įtemptus ryšius su ECOWAS po to, kai praėjusių metų liepą Nigeryje, 2022 metais Burkina Fase ir 2020-aisiais Malyje įvyko perversmai.
Vakarų Afrikos blokas ECOWAS sekmadienį teigė esantis pasirengęs derėtis po to, kai Burkina Fasas, Malis ir Nigeris paskelbė apie savo pasitraukimą iš šios ekonominės bendrijos.
Šios trys šalys yra „svarbios Bendrijos narės“ ir blokas „tebėra įsipareigojęs derybomis rasti išeitį iš politinės aklavietės“, sakoma ECOWAS pareiškime, kuriame priduriama, kad „dar negavo jokio tiesioginio oficialaus pranešimo“ iš šių šalių apie jų pasitraukimą.
Visų trijų šalių narystė ECOWAS buvo sustabdyta, o Nigeriui ir Maliui taikomos griežtos sankcijos.
Pastaraisiais mėnesiais jos sugriežtino savo pozicijas ir susivienijo į „Sahelio valstybių aljansą“.
Prancūzijos kariuomenės pasitraukimas iš Sahelio – regiono palei Sacharos dykumą visoje Afrikoje – padidino susirūpinimą dėl konfliktų plitimo į pietus, į Gvinėjos įlankos valstybes Ganą, Togą, Beniną ir Dramblio Kaulo Krantą.
Nigerio karinio režimo paskirtas ministras pirmininkas ketvirtadienį apkaltino ECOWAS dėl nesąžiningumo po to, kai blokas iš esmės atmetė planuotą susitikimą sostinėje Niamėjuje.
Nigeris tikėjosi, kad jam bus suteikta galimybė išsiaiškinti nesutarimus su kitomis ECOWAS valstybėmis, kurios po karinio perversmo, per kurį buvo nuverstas išrinktasis prezidentas Mohamedas Bazoumas (Mohamedas Bazumas), Niamėjui taikė griežtas ekonomines ir finansines sankcijas.
