„Griežtai draudžiama moterims mušti būgnus, bet jos gali šokti tradicinius šokius, lydinčius būgnų mušimą“, – rašoma praėjusio mėnesio pabaigoje pasirašytame įsake, kurį ketvirtadienį gavo AFP naujienų agentūra.
Visos grupės norinčios atlikti „kultūrinius pasirodymus“ nuo šiol privalo registruotis kultūros ministerijoje ir negali be ministerijos leidimo pasirodymų atlikti ne oficialių ceremonijų metu.
Burundžio tradicinis šokis su karališkaisiais būgnais, 2014 metais įtrauktas į UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo sąrašą; jis apibūdinamas, kaip „nuostabus reginys, sujungiantis sinchronizuotą būgnų mušimą su šokiu, poezija apie didvyrius ir tradicinėmis dainomis“.
Tradiciškai būgnus daugiausiai muša vyrai, bet pastaraisiais metais atsirado ir keletas moterų grupių, rengiančių pasirodymus.
UNESCO rašo, kad „visi Burundžio gyventojai būgnų mušimą pripažįsta, kaip esminę savo paveldo ir tapatybės dalį“.
Šiais laikais būgnai mušami pramogai, nors daugybę šimtmečių tai buvo šventas ritualas, simbolizuojantis vieningą karalystę. Tai yra įtaigingas paveldas šalyje, kurioje ne taip seniai vyko pilietiniai karai ir politinės krizės.
Kirundi kalboje žodis „ingoma“ reiškia būgną arba karalystę.
Moderniais laikais įsikūrė daugybė būgnų mušimo grupių, kurios rengia pasirodymus per vestuves, išleistuves ir krikštynas.
Tradiciškai būgnus daugiausiai muša vyrai, bet pastaraisiais metais atsirado ir keletas moterų grupių, rengiančių pasirodymus.
Prezidento įsakymas pasirašytas spalio 20 dieną. Juo nurodoma, kad renginio organizatorius, gavęs leidimą į renginį pasikviesti būgnų ceremonijos atlikėjus, privalo iždui sumokėti apytiksliai 245 eurų mokestį.
Jeigu grupė pasirodymą atlieka užsienyje, toks pat mokestis privalo būti sumokėtas už kiekvieną pasirodymo dieną.
Burundžio gyventojai socialiniame tinkle „Twitter“ reiškė pasipiktinimą naujuoju įsaku ir vadino tai „slydimu autoritarizmo link“ ir „ženklu, kad vis labiau stengiamasi suvaržyti Burundžio visuomenę“.
„Šis įsakas reiškia, kad būgnai nebepriklauso Burundžio visuomenei, o nuo dabar atitenka vyriausybei“, – sakė ištremtas pilietinės visuomenės lyderis Pacifique'as Nininahazwe.
Praėjusį mėnesį Burundžio vyriausybė patvirtino planą keisti konstituciją. Priimtas per referendumą jis leistų P.Nkurunzizai nuo 2020 metų valdyti dar septynerius metus.
Šalyje įsivyravo krizė, kai 2015 metais P. Nkurunziza siekė ir laimėjo trečią kadenciją. Pagal skirtingus skaičiavimus spėjama, kad per tada šalyje kilusius neramumus žuvo nuo 500 iki 2 000 žmonių.
