Tai buvo pirmoji tokio pobūdžio byla, iš dalies nagrinėta Liberijos teritorijoje.
Pirkanmos apygardos teismas nusprendė, jog „nebuvo pakankamai patikimai įrodyta“, kad 52 metų Gibrilas Massaquoi prisidėjo prie daugybės išprievartavimų, ritualinių žmogžudysčių ir vaikų kareivių verbavimo vėlesniais antrojo Liberijos vidaus konflikto, kuris baigėsi 2003-iaisiais, metais.
Tuo laikotarpiu jis buvo Siera Leonės sukilėlių grupuotės – Jungtinio revoliucinio fronto (RUF), taip pat kovojusio Liberijoje, aukšto rango vadas.
2008 metais G.Massaquoi apsigyveno Suomijoje ir 2020 metų kovą buvo suimtas, vienai žmogaus teisių organizacijai atlikus tyrimą dėl jo karinės praeities.
G.Massaquoi visus kaltinimus neigė ir tvirtino, kad tuo metu, kai buvo padaryti byloje minimi nusikaltimai, jo nebuvo Liberijoje.
Nuosprendžio nekantriai laukė aktyvistai, daugelį metų kovoję už tai, kad žiaurumus Liberijoje vykdę asmenys būtų patraukti atsakomybėn.
Prokuroras Tomas Laitinenas naujienų agentūrai AFP sakė, kad jo komanda dar neapsisprendė, ar apskųsti 850 puslapių nutartį.
Įstrigusios pastangos
Per kelis pilietinius karus 1989–2003 metų laikotarpiu 5 mln. gyventojų turinčioje Vakarų Afrikos valstybėje žuvo 250 tūkst. žmonių, milijonai kitų buvo priversti palikti savo namus.
Šie konfliktai pasižymėjo brutaliu smurtu ir prievartavimais, kuriuos dažnai vykdė apsvaigę vaikai kareiviai.
Žmogaus teisių organizacija „Civitas Maxima“, kurios tyrimas dėl G.Massaquoi paskatino Suomijos policiją imtis veiksmų, pernai vasarį prasidėjus teismo procesui sakė, kad šis „novatoriškas“ sprendimas gali sukurti „istorinį precedentą“.
Iki šiol už dalyvavimą konflikte nuteista tik keletas žmonių, o pastangos įsteigti Liberijoje karo nusikaltimų teismą įstrigo.
Buvęs karo vadas Charlesas Tayloras, vėliau tapęs šalies prezidentu, 2012 metais buvo įkalintas, tačiau už karo nusikaltimus, įvykdytus kaimyninėje Siera Leonėje, o ne savo šalyje.
G.Massaquoi grėsė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė – Suomijoje tokiu atveju už grotų vidutiniškai išbūnama 14 metų.
„Angelas Gabrielius“
Pernai laikotarpiu nuo vasario iki balandžio, o paskui – rugsėjį Suomijos teismas žengė beprecedentį žingsnį: atvyko į Monroviją, kad išklausytų dešimčių liudininkų parodymus ir aplankytų vietas, kur, kaip įtariama, G.Massaquoi įsakymu buvo vykdomi žiaurumai.
Pats kaltinamasis tuomet liko suimtas Suomijoje ir teismo procesą stebėjo iš savo kameros.
Tie vizitai tapo pirmuoju atveju, kai parodymai Liberijos karo nusikaltimų byloje buvo išklausyti pačioje šalyje.
Taip suomių teismo procese buvo išvengta liudininkų perkėlimo į Europą problemų, kurios trukdė nagrinėti panašias Liberijos karo bylas Šveicarijoje ir Prancūzijoje.
Šiauriniuose Liberijos kaimuose liudininkai teigė, kad G.Massaquoi, pasivadinęs „Angelu Gabrieliumi“, įsakė civilius gyventojus, įskaitant vaikus, uždaryti į du pastatus, kurie paskui buvo padegti.
Kaip teismui sakė T.Laitinenas, viename kaime buvo išžagintos ir nužudytos mažiausiai septynios moterys, o kiti vietiniai gyventojai buvo nužudyti. Vėliau jų kūnai esą buvo supjaustyti ir „paversti maistu, kurį valgė ir Massaquoi“.
4 tūkst. puslapių įrodymų byloje, su kuria susipažino AFP, taip pat išsamiai aprašomos masinės žmogžudystės ir žaginimo atvejai Lofos apygardoje bei sostinėje Monrovijoje, taip pat vaikų kareivių pavergimas.
Tačiau G.Massaquoi gynyba atkreipė dėmesį į daugybę neatitikimų ir prieštaravimų liudytojų pasakojimuose apie žiaurumus, įvykdytus prieš kelis dešimtmečius, laiko ir vietos.
Kaltinamojo advokatai tvirtino, kad žiaurumų metu jis buvo kaimyninėje Siera Leonėje ir buvo laikomas JT slėptuvėje.
G.Massaquoi sutiko duoti parodymus JT specialiajam teismui Siera Leonėje, įsteigtam karo nusikaltimams šioje valstybėje tirti.
Vėliau įtariamam karo vadui buvo suteiktas prieglobstis Suomijoje ir imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo Siera Leonėje, bet ne Liberijoje.
Suomijos įstatymai leidžia patraukti baudžiamojon atsakomybėn už užsienyje įvykdytus sunkius nusikaltimus, įvykdytus šalies piliečio ar gyventojo.
