Buvę lyderiai atkreipė dėmesį į liepos 3-ąją įsigaliosiančią Aukščiausiojo Teismo reformą ir kaltino konservatyviosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) vyriausybę „ardant Lenkijoje trijų valdžių atskyrimo principą“.
„Europos Sąjunga – paskutinis administracinis lygis, galintis apginti Lenkijoje įstatymą ir tvarką“, – liberalios pakraipos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ paskelbtame pareiškime rašo buvę prezidentai, įskaitant kairiųjų pažiūrų Aleksander'ą Kwasniewskį ir liberalą Bronislawą Komorowskį.
Šį pareiškimą taip pat pasirašė keturi buvę Lenkijos premjerai, keturi buvę užsienio reikalų ministrai ir keli buvę antikomunistinio judėjimo disidentai.
Pasirašiusieji ragina „Europos Komisiją ir Europos Sąjungos Tarybą likti ištikimus fundamentaliesiems principams“, įtvirtintiems ES sutartyje ir garantuojantiems įstatymų viršenybę.
Europos Komisija sako, kad Lenkijos vykdomos reformos silpnina teismų nepriklausomybę ir kelią „sisteminį pavojų“ teisinės valstybės principams. Gruodį ji ėmėsi beprecedenčio žingsnio ir inicijavo prieš Lenkiją procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį.
Šiame straipsnyje numatytas dar niekada nenaudotas Bendrijos procesas, vadinamasis „branduolinis variantas“, leidžiantis įšaldyti šalies teisę balsuoti per ES ministrų susitikimus.
Taip Komisija padidino spaudimą Varšuvai dėl prieštaringai vertinamų teismų sistemos pakeitimų, kurių ėmėsi valdantieji konservatoriai, ir pateikė pasiūlymų, kaip šalis galėtų pagerinti padėtį.
Birželio 26 dieną ES užsienio reikalų ministrai vėl svarstys šį klausimą prieš Bendrijos aukščiausio lygio susitikimą.
PiS vyriausybė atmeta pareiškimus, kad jos parengtomis reformomis siekiama pažeisti ES sutartyse įtvirtintą valdžių atskyrimo principą. Varšuva tvirtina, kad šie pokyčiai yra būtini, siekiant iš Lenkijos teisingumo sistemos išrauti paskutines komunizmo liekanas.
